Klaipėdos savivaldybės mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, komentuodama savaitės įvykius kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Paulauskiene, sakė, kad nuo liepos 1-osios savivaldybės perims iš migracijos tarnybos gyvenamosios vietos deklaravimą ir asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitą.

Pritrūko pinigų

Buvo planuota savivaldybėje įsteigti keturių darbuotojų tarnybą, kuri rūpintųsi gyvenamosios vietos deklaravimu.

„Tačiau Vyriausybė neskyrė reikiamos sumos pinigų ir tarnybos įsteigti neįmanoma. Todėl valstybės deleguotą gyventojų deklaravimo funkciją vykdys du darbuotojai“, - sakė D.Paulauskienė.

Gyventojai bus priimami savivaldybėje 113 kabinete, kur įsteigtas „vienas langelis“.

Anot D.Paulauskienės, nauji darbuotojai rinks ir kaups duomenis apie savivaldybėje gyvenančius šalies ir užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės bei neturinčius gyvenamosios vietos. Išduos dokumentus, patvirtinančius asmens gyvenamąją vietą. Teiks informaciją apie asmenų gyvenamąsias vietas. Taisys, keis ir naikins deklaravimo duomenis.

Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo Klaipėdos migracijos tarnyboje per metus apsilankydavo apie 30 tūkst. klientų.

Nėra tvarkos

Savivaldybei prireiks duomenų apie mieste gyvenančius žmones ir todėl, kad keisis buitinių atliekų surinkimo tvarka. Nuo 2008-ųjų už šiukšlių išvežimą mokės visi klaipėdiečiai, bus įvesta vietinė rinkliava.

Šiuo metu apie 30 proc. fizinių ir juridinių asmenų nemoka už buitinių atliekų išvežimą.

„Mes nepatenkinti dabartine šiukšlių vežimo tvarka. Už stambaus gabarito atliekas kol kas mokama atskirai. Panaudotos padangos neišvežamos. Buitinės atliekos nerūšiuojamos. Netvarkomos pavojingos atliekos“, - sakė J.Simonavičiūtė.

Anot jos, savivaldybės netenkina, kad viename kieme yra kelių atliekų vežėjų konteineriai. Į kurį konteinerį kas meta - neaišku. Vienus konteinerius išveža, kitus - ne. Į tą pačią vietą atvažiuoja 2-3 kartus daugiau mašinų.

Prie konteinerių mėtosi didžiosios atliekos, nes gyventojai nesilaiko namų valdų pranešimuose nustatytų terminų, kada bus vežamos stambaus gabarito šiukšlės.

Mero pavaduotoja teigė, kad rinkliava turėtų įvesti tvarką. Už šiuos pinigus bus samdomi vežėjai, kurie išveš visas buitines atliekas. Šiukšlės bus rūšiuojamos, nes vežėjai iš to uždirbs. Kuo daugiau atliekų bus surūšiuota, tuo jų mažiau paklius į sąvartyną.

„Vežėjai bus suinteresuoti, kuo dažniau vežti atliekas, nes už reisų skaičių jiems bus mokama. Gali būti, kad jie pradės gabenti į sąvartyną pustuščius konteinerius“, - mano vicemerė.

Visi klaipėdiečiai mokės už atliekas vienodą kainą, nesvarbu, kokioje miesto dalyje gyvena. Kol kas mokesčio dydis priklauso nuo to, kokius įkainius namų valdoms pavyko suderėti su atliekų vežėjais.

„Todėl, įgyvendinus naują tvarką, vieniems gyventojams atliekų vežimas brangs, o kai kam gal ir sumažės“, - sakė J.Simonavičiūtė.

Diskutuoti per vėlu

Kadangi vyksta diskusijos, kurioje vietoje reikėtų statyti universalią sporto areną, vicemerė apskaičiavo, kiek laiko užimtų parinkti naują vietą statyboms.

Pirmiausia reikėtų atrasti 10 hektarų sklypą miesto teritorijoje. Detaliajam planui parengti reikėtų aštuonių mėnesių. Ir dar trijų mėnesių jam patvirtinti.

Gauti žemę panaudai iš Vyriausybės irgi užima daug laiko. Pavyzdžiui, dabartinį sklypą arenai tarp Taikos, Baltijos prospektų bei Dubysos ir Minijos gatvių mes jau laukiame perimti devynis mėnesius ir dar nutarimas nepriimtas.

Galimybių studija pradėta rengti nuo spalio ir bus atlikta liepos pabaigoje. Projektavimui reikia aštuonių mėnesių.

„Apskaičiavau, kad pastarosioms procedūroms atlikti reikėtų 3,5 metų, o dar reikia laiko konkursui rangovui parinkti ir statyboms.

Manau, kad nerealu pastatyti areną kitame sklype, jei norima, kad ji būtų užbaigta 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatui“, - sakė vicemerė.