Debesys be lietaus Pereiti į pagrindinį turinį

Debesys be lietaus

2003-03-06 00:00

Grasinimai apkalta, pasak politologų, dažniausiai būna tik politinės kovos būdas, siekiant didesnių dividendų

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Grasinimai apkalta, pasak politologų, dažniausiai būna tik politinės kovos būdas, siekiant didesnių dividendų

Seimo opozicija pagrasino apkalta Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui už parlamento daugumos pernai priimtas įstatymo pataisas, kurias Konstitucinis Teismas pripažino nekonstitucinėmis. Tai jau ne pirmas bandymas Seime inicijuoti apkaltą kuriam nors pareigūnui ar parlamentarui. Tačiau dažniausiai šis procesas tebūdavo grasinantis politinės kovos įrankis.

Vadino nusikalstamu aplaidumu

Kaip “Kauno diena” jau skelbė, Konstitucinis Teismas antradienį nusprendė, kad įstatymas, leidžiantis grąžintinų namų nuomininkams privatizuoti savo būstus, atsisakant savininkams juos grąžinti natūra, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingos valstybės ir privačios nuosavybės gynimo principams. Šis Teismo sprendimas netikėtai sukėlė politinius verpetus Seime.

Vakar spaudos konferencijoje opozicijos atstovai, skundę minėtą įstatymą Konstituciniam Teismui ir iš esmės laimėję bylą, pareiškė apsvarstysiantys galimybę inicijuoti apkaltos procesą parlamento vadovui A.Paulauskui bei antikonstitucinėmis pripažintų pataisų autoriui, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui Petrui Papovui.

Svarstant prieštaringai įvertintas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisas buvo gautos neigiamos Seimo Teisės departamento bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. “Teisės ir teisėtvarkos komitete šios pataisos buvo įvertintos kaip prieštaraujančios Konstitucijai. Vadovaujantis Seimo Statutu, parlamento vadovas neturėjo teisės jų teikti tolesniam svarstymui. Bet buvo padaryta atvirkščiai, taip grubiai pažeidžiant Statutą”, - įsitikinęs liberalas R.Šukys.

“Manau, kad tokie Seimo sprendimai yra nusikalstami”, - pritarė jam konservatorius Andrius Kubilius.

Sudėtinga procedūra

Pareiškimai apie galimas apkaltas šiame Seime jau nebe pirmi. Kadaise kairiųjų parlamentarų buvo žadėta pradėti tokį procesą prieš konservatorių lyderį Vytautą Landsbergį bei buvusį premjerą Gediminą Vagnorių, nes jie esą nustekeno šalį, “stumdami” Lietuvai finansiškai visiškai nenaudingas sutartis su “Williams” dėl “Mažeikių naftos” perdavimo.

Būta ir kalbų apie Seimo narių Kazio Bobelio bei Romano Sedlicko interpeliaciją, nes jie neva nuslėpė savo turimą dvigubą pilietybę per 2000 metų Seimo rinkimų kampaniją.

Apie tai, kad būtina pradėti vieno ar kito pareigūno apkaltą, kalbama ne taip retai. Tačiau nė karto toliau kalbų nenueinama.

Lietuvos Seime apkaltos procedūra buvo taikyta tik vieną kartą, kai 1999 metais bandyta atimti parlamentaro mandatą iš kyšio ėmimu apkaltinto Audriaus Butkevičiaus. Tačiau atlikti tai Seimui pritrūko balsų.

Seimo Statute numatyta labai sudėtinga apkaltos procedūra. Iniciatyvą pradėti apkaltą turi patvirtinti ne mažiau kaip 36 Seimo nariai. Po to turi būti sudaryta speciali komisija, kuri tirs iškeltus kaltinimus. Komisijoje turi būti atstovaujama ne tik Seimo daugumai ir opozicijai. Joje turi dirbti ne mažiau kaip trečdalis kvalifikuotų teisininkų. Komisija privalo rinkti medžiagą apie kaltinamo asmens padarytą nusikalstamą veiklą, apklausti liudininkus, parengti teisinę išvadą, ar apkalta galima.

Tuomet, kai teisiniais motyvais pagrįsta komisijos išvada parengiama, dėl jos balsuojama Seime. Jeigu komisija nusprendžia, kad nėra teisinių galimybių pradėti apkaltą, Seimas negali nuspręsti kitaip ir privalo nutraukti bylą. Jeigu komisijos sprendimas vis dėlto yra teigiamas apkaltos pradžios klausimu, ne mažiau kaip 86 parlamentarai turi balsuoti už apkaltą.

Tik kalbos

Politologai pastebi, kad pareiškimai apie apkaltos pareigūnui galimybę po neigiamo Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo yra mažų mažiausiai absurdiški. “Niekas iki Konstitucinio Teismo sprendimo negali žinoti ir šimtu procentų tvirtinti, kad vienas ar kitas priimtas įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tai gali padaryti tik šis Teismas. Todėl kaltinimai, kad Seimo Pirmininkas nenuspėjo to nuosavybės įstatymo pataisų konstitucingumo, yra tikrai nepagrįsti. Tuo labiau, kad įstatymą priėmė ne Seimo Pirmininkas, o visas Seimas”, - “Kauno dienai” sakė politologė Aušra Rauličkytė.

Tačiau apskritai kalbos apie galimą apkaltą yra, jos nuomone, galimos. “Tai vienas iš politinės kovos metodų. Opozicija gali naudoti ne tik pačią apkaltą, bet ir grasinimą ją pradėti, kaip būdą kontroliuoti pareigūnų veiklą. Kitą kartą grasinimai yra net efektyvesni už patį veiksmą”, - įsitikinusi politologė.

Kitas politologas Lauras Bielinis mano, kad dažnesnės kalbos apie galimą apkaltą reiškia ne ką kitą, o artėjančius Seimo rinkimus. “Tai politinės kovos būdas, galimybė surinkti daugiau politinių dividendų, nors dauguma suvokia, jog toliau kalbų veiksmas nepajudės”, - sakė L.Bielinis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų