Ką būtina žinoti prieš pasirašant nuomos sutartį ir kokias klaidas dažniausiai daro abi pusės, aiškino Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Toma Žiurkutė.
– Tai galbūt visų pirma prisiminkime situaciją. Dėl ko konkrečiai kilo konfliktas tarp nuomininko ir nuomotojo?
– Ginčas kilo todėl, kad vartotojas nebuvo informuotas apie administracinius mokesčius. Tai jam buvo kaip ir siurprizinė sutarties sąlyga.
– Ir dabar ši konkreti nuomininko pergalė prieš nuomotoją, kuo ji yra išskirtinė ir svarbi visiems?
– Gal nesakyčiau, kad tai yra kažkaip išskirtinė pergalė. Tai galbūt yra labiau priminimas apie tai, kad sutarties sąlygos turi būti sąžiningos, labai aiškiai atskleistos ir negali būti užslėpta jokių tokių administracinių mokesčių, kurie vartotojui yra labai neaiškūs ir gaunami tik kartu su mėnesine įmoka.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet tai yra precedentas. Anksčiau tokių ginčų nenagrinėjo, teisingai? Ar yra buvę panašių būtent dėl tokių nesutarimų?
– Galbūt tikrai sutartyse to nebūdavo. Toks atvejis jau nėra vienas, galbūt darosi aktualu ir tokios sutartys sudarinėjamos.
– Tai dabar priminkime, kokias pagrindines teises Lietuvoje nuomininkai ir turi, apie kurias gal dauguma net nežino.
– Visų pirma, vartotojai tikrai turi teisę išsinuomoti tokį būstą, kokį mato nuotraukose. Tikrai pasitaiko, kad realybė nuo nuotraukų skiriasi. Taip pat turi teisę į sąžiningas sutarties sąlygas. Tai vėlgi – sutarties atidus skaitymas. O neišsprendus ginčo su paslaugos teikėju, tai yra su nuomotoju, esame mes – Vartotojų tarnyba.
– Konfliktai tarp nuomininkų ir nuomotojų – dėl ko jie dažniausiai kyla? Jau galbūt gyvenant nuomininkui bute, kokių kartais atsiranda situacijų, kurios ne iš karto pasimato tik pradėjus gyventi?
– Dažnai kyla dėl nehigieniškų sąlygų, atsiradusių parazitų, dėl to, kad vasaros karščiai tampa nepakeliami išgyventi, nėra kondicionavimo sistemų butuose. Ir turbūt aktualiausias mūsų ginčų pobūdis yra tuomet, kai vartotojams nėra grąžinami depozitai neva dėl padarytos žalos nuomotojo turtui.
– Tai kokias sąlygas būtina nusimatyti sutartyje, kad kiltų kuo mažiau konfliktų?
– Labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, prieš kiek laiko vartotojas gali nutraukti sutartį. Tada – pasekmes, kas atsitiks nutraukus anksčiau laiko, nei numatyta sutartyje.
Taip pat reikėtų būtinai padaryti buto nuotraukas prieš pasirašant sutartį, kad turėtumėte įrodymus, kaip tas butas atrodė prieš ir po. Ir, žinoma, pasiskaityti sąlygas, kad nebūtų kažkokių mokesčių, kaip ir šiuo atveju, kurie yra visiškai neaiškūs, už ką jie bus mokami. Čia turbūt svarbiausi aspektai.
– Ar nuomotojas gali vienašališkai pakelti nuomos kainą arba paprašyti nuomininko išsikraustyti? Ir ką reikia numatyti sutartyje, kad užbėgtume tam už akių?
– Tikrai negali pasakyti, kad nuo rytojaus išsikraustai. Tam ir yra sutartis. Tam ir yra apsauga. Tai tikrai to negali įvykti.
– Negali taip vienašališkai sugalvoti ir pakelti kainą? Turi turbūt informuoti, įspėti iš anksto arba tai jau turi būti apibrėžta sutartyje? O kokiose situacijose būtent nuomotojas turi teisę tą depozitą, kuris būna sumokamas nuomos pradžioje, pasilikti sau, negrąžinti?
– Tuomet, kai sutarties sąlygos nėra vykdomos ir vartotojas nesilaiko įspėjamojo termino išsikėlimo. Tuomet depozitas gali likti. Bet vėlgi reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuomotojas negali nustatyti labai ilgo įspėjimo termino, sakykime, 6 mėnesių. Todėl, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, Civilinis kodeksas, numato vieno mėnesio įspėjamąjį terminą, todėl nuomotojas negali nusistatyti pusės metų ar dar ilgesnio laikotarpio.
– Sutartis iš esmės yra esminis dalykas, kuo remiamės, kas mus apsaugo. Bet prieš išsikeliant į būstą ką dar gali pasidaryti nuomininkas? Kokius namų darbus, kad paskui tie ginčai būtų lengviau sprendžiami? Paminėjote nuotraukas. Teisingai? Nusifotografuoti, užfiksuoti tą faktinę, tikrą situaciją. Į ką dar čia reikėtų atkreipti dėmesį apžiūrint?
– Jeigu vartotojas sutartyje mato kažkokią sąlygą, kuri yra neaiški, tai jis vis tiek bent jau apsisaugodamas galėtų parašyti žinutę nuomotojui, kad ši sąlyga man nėra aiški. Jeigu vartotojas nori pasirašyti sutartį, tai bent jau turėti tokią rašytinę pretenziją, kad kažkuri sąlyga man buvo neaiški ir su ja nesutinku. Nepaisant to, ją pasirašau. Bet, aišku, patarimas – nepasirašyti su vienašališkai vartotojui primestomis sąlygomis.
Naujausi komentarai