- Rūta Grigolytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Tvarkydami gyvenamąją aplinką ne darome kam nors paslaugą, o atliekame tai, ką privalome. Tvarkytis turi būti įprasta ir natūralu“, – įsitikinęs aplinkos gražinimo akcijos „Darom“ projekto vadovas Karolis Sargūnas.
Šį šeštadienį vyksiančios akcijos iniciatorius tiki, kad žmonės tampa vis labiau sąmoningi: kasmet tvarkosi vis daugiau savanorių, bet surenkama vis mažiau šiukšlių.
– Kiek savanorių tikitės gegužės 11 d.?
– Tikimės gero oro ir prognozuojame, kad akcijoje dalyvaus iki 10 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra apie 300 tūkst. žmonių. Kiekvienais metais savanorių padaugėja apie 60 tūkst. Žinoma, labai svarbios yra oro sąlygos.
– Pastebima, kad kasmet dalyvauja vis daugiau savanorių, bet surenkama vis mažiau atliekų. Kaip manote, kodėl?
– Manome, kad galbūt šiek tiek prisidedame prie to, kad žmonės mažiau šiukšlina. Be abejo, tai nereiškia, kad šiukšlių nebėra, tačiau situacija tikrai yra geresnė, nei buvo 2010 metais ar anksčiau. Miestuose, kaip matome, komunalinės tarnybos jau pajėgios palaikyti švarą, bet savanorių pagalba yra labai svarbi ir kitur.
– Šiemet pirmą kartą pakvietėte švarinti ne tik miestų kiemus bei gatves, bet ir miškus. Kiek yra panorusiųjų dalyvauti?
– Kol kas šių duomenų dar neturime, esame sutelkę dėmesį į komunikavimą ir koordinavimą. Pirminius duomenis turėsime antradienį arba trečiadienį. Tačiau tvarkymo darbai jau prasidėję.
Šiame akcijos etape susiduriame su transporto problema, kuri tikrai sumažina dalyvių kiekį. Stengiamės suburti kolektyvines grupes, kurios galėtų vykti į miškus.
– Kaimo vietovėse trūksta vietų, kur galima būtų išmesti atliekas. Grybaudamas surinkai maišą šiukšlių, ir turi nors ir autobusu į miestą vežtis. Ar tai kaip nors sprendžiama?
– Tai susiję su tiesioginiais kaštais. Su mūsų partneriais miškininkais bei regioninių parkų direkcijomis turime viziją ir tikslą skatinti žmonių sąmoningumą. Žmogus, ką atsivežęs, turi ir išsivežti. Konteinerių pastatymas problemos iš esmės neišspręs. Taip pat kiltų problema dėl administravimo, važiavimas, šiukšlių išvežimas kainuoja tikrai daug. Savivaldybių biudžetai yra labai riboti. Taigi svarbiausia yra skatinti žmonių sąmoningumą, kad šiukšlės nebūtų mėtomos bet kur. Būtų gerai, jeigu būtų labiau prieinama informacija, kur arčiausiai gali šiukšles išmesti.
– Per akciją miestuose tikriausiai daug žmonių ne jungsis į talkas numatytuose tvarkymosi taškuose, bet kuops savo kiemus, gatvę, kurioje gyvena. Ką patartumėte jiems, kad tvarkymasis būtų kuo draugiškesnis gamtai, o surinktomis atliekomis netektų rūpintis kitiems?
– Visų pirmiausia yra svarbu, kad, kai tvarkoma sava teritorija, tos atliekos nebūtų nešamos į gatvę. Jeigu taip daroma, tai išbalansuoja visą projekto eigą. Tvarkydami gyvenamąją aplinką ne darome kam nors paslaugą, o darome tai, ką privalome. Tvarkytis yra mūsų pareiga, taip pat pareiga yra ir šiukšles išsivežti. Dažnai pasitaiko, kad gyventojai, susitvarkę savo teritoriją, nori, kad tas atliekas išvežtų kažkas kitas. Tai neteisinga nuostata. Gyventojai, pasinaudodami, kad vyksta akcija ir nešdami į taškus savas atliekas, sudaro nemažai problemų. Tuomet negalima visko greitai išvežti, kyla nepasitenkinimas.
Iš esmės tvarkymosi akcija yra kaip maratonas: visi kartais bėgioja po vieną, o kartą ar kelis kartus per metus susiburia bendram bėgimui. Tai šventė.
Šiemet už miesto ribų esantys nelegalūs sąvartynai ir atliekomis užterštos teritorijos tvarkomos nuo gegužės 6 iki 11 d. Miestuose „Darom 2013“ vyks gegužės 11 d. Tvarkymo taškuose gyventojams bus išdalinti specialūs raudoni maišai, kuriuos – jau pilnus – gyventojai turės palikti atliekų sukaupimo taškuose.
Švarinimosi akcijos pradininkai – estai. Lietuvoje akcija „Darom“ pirmą kartą suorganizuota 2008 m. Tais metais savanoriai surinko daugiau nei 500 tonų atliekų.
2009 m. akcijoje dalyvavo 45 tūkst. savanorių.
2010 m. prie akcijos prisijungė 100 tūkst. savanorių ir surinko 12 tūkst. tonų atliekų.
2011 m. akcijoje dalyvavo jau 150 tūkst. savanorių, kurie surinko apie 5 tūkst. tonų atliekų.
2012 m. akcijoje dalyvavo 210 tūkst. savanorių, kurie surinko 1,5 tūkst. tonų atliekų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skundai dėl socialinio būsto gyventojų – tikri faktai ar išankstinės nuostatos?
Šiemet Vilniaus savivaldybė įsigijo apie 50 socialinių būstų. Butus miestas perka daugiabučių rajonuose, kuriuose gyvena vidurinės klasės vilniečiai. Vis dėlto kaimynai dažnai tuo nesidžiaugia. Vieno tokio daugiabučio gyventojai institucij...
-
Apklausa: padaugėjo gyventojų, manančių, kad padėtis Lietuvoje gerėja
Trečdalis gyventojų mano, kad padėtis šalyje gerėja, rodo naujausia šalies gyventojų apklausa. Lyginant su spalio mėnesiu, teigiančių, jog reikalai Lietuvoje gerėja, padaugėjo 2 proc., tam įtakos turėjo ir Seimo rinkimų rezultatai. ...
-
Vaikšnoras: Lietuva ruoš Ukrainos instruktorius, konsultuos dėl kariuomenės reformos
Lietuvos kariuomenė ir toliau ruoš Ukrainos instruktorius ir karius bei konsultuos kariuomenę reformos klausimais, sako kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras. ...
-
Perspėja: pūs labai stiprus vėjas4
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba išplatino skubų pranešimą. ...
-
Gruodžio 15-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 15-oji, sekmadienis, 50 savaitė. ...
-
Vaikų žaidimų erdvėse su batutais – aibė pažeidimų
Visuomenės sveikatos centrui patikrinus vaikų žaidimų erdves su batutais, 16-oje iš 37 nustatyta pažeidimų, šeštadienį pranešė LRT laida „Panorama“. ...
-
Orai Lietuvoje: sulauksime šlapdribos ir sniego, o savaitės pradžioje – šilumos šuolio
Sekmadienio naktį Lietuvoje daug kur protarpiais krituliai, daugiausia sniegas, šlapdriba, pajūryje – lietus. Galima silpna lijundra. ...
-
VSAT rinkimuose geriausia išrinkta Padvarionių pasienio užkarda
Tradiciniuose geriausios Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) užkardos rinkimuose šiemet nugalėjo Padvarionių pasienio užkarda. ...
-
Lietuvoje planuojama atlikti statistinį lygių galimybių tyrimą4
Siekiant šalyje užtikrinti efektyvų lygių galimybių bei lyčių lygybės politikos formavimą, Lietuvoje planuojama atlikti statistinį lygybės tyrimą. ...
-
Tyrimas: kas penktas gyventojas prisidėtų prie šalies gynybos10
Beveik 20 proc. šalies gyventojų yra svarstę ar tebesvarsto galimybę aktyviai prisidėti prie šalies gynybos, o dalis jų jau yra tą padarę, skelbia bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. ...