– Kiek stipriai daugėja besikreipiančių į jus?
– Darbo inspekcijos gaunamų skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto skaičius ženkliai didėja. 2022 metais, kai buvo įsteigtas Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius, gavome apie 230 skundų. Praėjusiais metais jų jau buvo 460. Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius gavome apie 170 įvairaus pobūdžio pranešimų.
– Ar psichologinio smurto darbe daugėja, ar žmonės tiesiog drąsiau kreipiasi ir geriau atpažįsta problemą?
– Ši tema pastaraisiais metais tapo labai aktuali, todėl darbuotojai geriau atpažįsta tam tikras situacijas. Kita vertus, ne visada žmogus iš tikrųjų patiria psichologinį smurtą. Kartais darbuotojas tiesiog jaučia, kad situacija darbovietėje nėra gera, ir tai sutapatina su psichologiniu smurtu. Dėl to žmonės drąsiau kreipiasi į Darbo inspekciją.
– Kokie skundai dažniausiai pasiekia Darbo inspekciją?
– Skundus būtų galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirmuoju atveju darbuotojai skundžiasi dėl kolegų arba tiesioginių vadovų netinkamo elgesio ar patiriamo psichologinio smurto. Antruoju atveju skundžiamasi jau pačios įmonės vadovo elgesiu. Nuo skundo turinio priklauso ir Darbo inspekcijos atliekamo tyrimo eiga. Kai kuriais atvejais skundas apskritai nėra nagrinėjamas, jei darbuotojas nesilaikė privalomos kreipimosi tvarkos.
– Kaip turėtų elgtis žmogus, jeigu netinkamai elgiasi kolega arba tiesioginis vadovas?
– Tokiu atveju darbuotojas pirmiausia turi apie situaciją pranešti darbdaviui, tai yra įmonės vadovui. Kiekviena įmonė turi būti pasitvirtinusi pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą nagrinėjimo tvarką. Jei įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų, ši tvarka turi būti aptarta ir smurto bei priekabiavimo prevencijos politikoje. Darbuotojas turi kreiptis tokia tvarka, kokia nustatyta vidiniuose teisės aktuose. Jei tokių taisyklių nėra arba darbuotojas jų nežino, jis visada gali raštu kreiptis į įmonės vadovą ir aiškiai nurodyti, kokį elgesį patiria.
– O ką daryti, jeigu netinkamai elgiasi pats įmonės vadovas?
– Tokiu atveju darbuotojas turėtų rinkti įrodymus ir kreiptis į Darbo inspekciją, kad ji atliktų vertinimą.
– Ar būna atvejų, kai darbuotojai klaidingai mano patiriantys smurtą?
– Taip, tokių situacijų pasitaiko. Pavyzdžiui, darbuotojai kartais teisėtą ir pagrįstą darbdavio kritiką priima kaip psichologinį smurtą. Tačiau darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį, įsipareigoja laikytis nustatytos tvarkos ir tinkamai atlikti savo pareigas. Jeigu darbdavys mato, kad pareigos atliekamos netinkamai, jis turi teisę pateikti pastabas. Svarbu, kad jos būtų korektiškos, etiškos ir pagrįstos. Taip pat, jeigu darbdavys įtaria darbo pareigų pažeidimą, jis turi teisę prašyti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Tačiau kai kurie darbuotojai tokį prašymą iš karto priima kaip psichologinį smurtą.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– O kaip dėl situacijų, kai darbdavys siūlo darbuotojui išeiti iš darbo?
– Darbo kodeksas leidžia tiek darbuotojui, tiek darbdaviui siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jeigu darbuotojas nesutinka su siūlomomis sąlygomis, jis gali jų nepriimti ir toliau dirbti tomis pačiomis sąlygomis kaip anksčiau. Taip pat jis gali pateikti savo pasiūlymą. Tai yra derybinis procesas ir savaime nėra laikomas psichologiniu smurtu.
– Ar yra nustatytas terminas, per kurį žmogus turi kreiptis dėl galimo psichologinio smurto?
– Taip. Administracinės atsakomybės taikymo terminas yra dveji metai. Jeigu darbuotojas delsia kreiptis ir tai padaro tik po kelių metų, Darbo inspekcija tokio skundo gali net nepradėti nagrinėti, nes nebebūtų galimybės taikyti poveikio priemonių darbdaviui.
(be temos)