Darbo grupė sutarė, kad LRT vadovui atleisti reikėtų dviejų trečdalio tarybos narių balsų (Atnaujinta)

Dėl šio Seimo pirmininko socialdemokrato Juozo Oleko siūlymo sutarta bendru sutarimu.

„Siūlyčiau palikti, kaip yra galiojančiame įstatyme, nes Europoje yra įvairiai“, – teigė jis.

„Mūsų atveju, kada turime praktiką, kad priėmėme (LRT direktorių – BNS) daugumos balsais, o atleisti galėtume dviem trečdaliais, pakeitus tai, atrodo, kad sumažintume apsaugą to žmogaus, kuris buvo priimtas“, – sakė parlamento vadovas.

Dviejų trečdalių reikalavimui pritarė ir socialdemokratė Indrė Kižienė, anksčiau Seimui teikusi siūlymą, kad nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas daugiau kaip pusės tarybos narių balsais.

Konservatorius Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį, kad net ir padidinus LRT tarybos narių skaičių iki 15, bet nesumažinus Seimo ir prezidento deleguojamų asmenų skaičiaus, jie turės daugumą taryboje.

„Aštuoni bus paskirti Seimo ir prezidento, teoriškai galėtų susidaryti situacija, kad būtų priimtas politinis sprendimas“, – tvirtino jis.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia dviejų trečdalių tarybos narių balsų, tai yra aštuonių iš 12, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Valdantieji gruodį siekė pataisyti įstatymą ir sumažinti atleidimui reikalingų balsų skaičių. Pagal jų projektą, LRT generalinis direktorius turėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu, jeigu už tai slaptai balsavuoja daugiau kaip pusė tarybos narių, tai yra septyni iš 12.

Šis siekis skubos tvarka palengvinti dabartinės LRT vadovės atleidimo tvarką sukėlė dalies žurnalistų bendruomenės ir visuomenės pasipiktinimą.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Nepavykus bandymui skubos tvarka pakeisti nacionalinio transliuotojo vadovą, parlamento valdyba sudarė darbo grupę patobulinti LRT valdyseną ir finansavimo tvarką.

Darbo grupė trečiadienį iki galo nesutarė, kokiais pagrindais LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas anksčiau laiko.

Preliminariai apsitarta, jog nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu jis netinkamai vykdo funkcijas, neužtikrina viešojo intereso.

Tačiau prie šio klausimo dar bus sugrįžta antradienį, vasario 17 dieną.

Taip nuspręsta sulaukus siūlymų, kad atleidimo motyvu galėtų būti ir šiurkštus pareigų neatlikimas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pažeidimas, LRT veiklos ataskaitos nepatvirtinimas.

V. Juozapaitis nesuprantamu vadino siūlymą suteikti galimybę LRT tarybai atleisti direktorių, kai nepatvirtinama visos institucijos veiklos ataskaita. Anot jo, ši ataskaita apima ir LRT tarybos darbą.

„Kaip taryba gali nepritarti ataskaitai?“ – stebėjosi jis.

Parlamentaro teigimu, nepritarimas ataskaitai turėtų būti motyvuotas, kitaip tai galėtų būti traktuojama kaip politinis susidorojimas.

„Turi būti saugiklių, kad tai (LRT vadovas – BNS) netaptų lengvu grobiu. Pagrindinis pavojus, kad nebūtų galima labai lengvai atleisti generalinio direktoriaus, kad nepakenktų žiniasklaidos laisvei“, – teigė V. Juozapaitis.

Jis pabrėžė, kad siūlomi pakeitimai negalės galioti dabartinei LRT vadovei.

„Aušrietis“ Artūras Skardžius savo ruožtu tvirtino, kad taryba viešojoje įstaigoje prilygsta akcininkų susirinkimui, ir akcininkai gali spręsti, ar jiems tinka administracija, ar netinka.

Darbo grupės nariai sutarė, kad balsavimo būdo – ar dėl nepasitikėjimo reikėtų balsuoti slaptai, ar atvirai – įstatyme nenurodyti, nutarta tarybai palikti apsispręsti dėl to pačiai.

Taip pat nutarta, kad asmuo LRT generalinio direktoriaus pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Anksčiau sutarta siūlyti įkurti naują LRT valdymo organą – valdybą, nuo 12 iki 15 padidinti tarybos narių skaičių, įkurti jos biurą, į įstatymą įrašyti nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimą.

Minėti darbo grupės apsisprendimai nėra galutiniai. Dėl jų konkrečių formuluočių, kurios bus teikiamos Seimui, bus balsuojama dar kartą.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas trečiadienį sakė negalįs klaida vadinti ankstesnių jo frakcijos registruotų įstatymo pataisų, kai norėta sumažinti balsų, reikalingų atleisti vadovą, skaičių.

„Negaliu pasakyti – čia nei klaidos, nei ne klaidos, tai buvo užregistruota (...), o dabar mes kalbame apie visą įstatymo projektą, ir labai konstruktyviai, teisiškai diskutuojame ties kiekvienu straipsniu“, – po darbo grupės posėdžio trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Komiteto vadovas tikino, jog „nėra jokių indikacijų, kad kas nors norėtų skubos“ Seime svarstyti darbo grupės parengtą projektą.

J. Olekas pranešė prašysiąs Seimo valdybos iki vasario 24 dienos pratęsti darbo grupės veiklą.

Kovo 10 dieną prasidės Seimo pavasario sesija, per ją planuojama pateikti parlamentui LRT įstatymo pataisas.