Į Vilnių!

Dainų šventės dalyviams nakčiai siūlomos grindys

Birželio 30 - liepos 6 dienomis į Vilniuje vyksiančią Pasaulio lietuvių dainų šventę važiuojantys du tūkstančiai Klaipėdos dainininkų ir šokėjų kelias paras miegos ant sostinės mokyklų grindų ir valandas rymos prie dušų. Kiti negalės pasidžiaugti net ir tokia nakvyne. Visą naktį traukiniu važiavę vaikai ir septyniasdešimtmečiai folkloro entuziastai dieną praleis sostinėje, o vakare sėdę į traukinį tik kitą rytą išlips Klaipėdoje. Tačiau į Pasaulio kultūros paveldo lobyną įtrauktos šventės dalyviai pernelyg nedejuoja dėl nepatogumų.

Į Vilnių!

Dainų šventės dalyviams nakčiai siūlomos grindys

Sąlygas pagerino

Birželio 11 dieną į Vilnių nuvykusi uostamiesčio delegacija ir apžiūrėjusi 5 mokymo įstaigas, kuriose teks gyventi mūsų miesto dainininkams ir šokėjams, pripažino, kad gyvenimo sąlygos jose nepakenčiamos. „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, kurioje turėjo gyventi 360 šokėjų, veikė tik du dušai – vienas vyrams ir vienas moterims. Visiems nusiprausti būtų prireikę 15 valandų. Kitur ir to nebuvo. Tada organizatoriai tvirtino, kad šventei Vyriausybės skirti 400 tūkst. litų jų dar nepasiekė. Pasipiktinęs miesto meras išsiuntė raštą švietimo ministrui Algirdui Monkevičiui ir kitiems atsakingiems asmenims. Prieš keletą dienų savivaldybėje kolektyvų vadovus uostamiesčio delegacijos Dainų šventėje koordinatorius Vidas Pakalniškis pradžiugino žinia, jog problemiškiausią – Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinę mokyklą - organizatoriai pakeitė į geresnę. Pasak V.Pakalniškio, daugelis ne pirmus metus dalyvaujančiųjų Dainų šventėse pamena, jog dažniausiai tekdavo gulėti ant grindų. 1988 metais neveikė net kai kurie tualetai. „Tačiau gyvenimas juda į priekį. Nebėra taip, kaip buvo prieš 20 metų. Todėl mes tikimės, jog lėšos įstaigoms tvarkyti pasieks organizatorius ir kad jos bus suremontuotos tiek, kiek leidžia galimybės“,- „Klaipėdai“ sakė uostamiesčio delegacijos Dainų šventėje koordinatorius Vidas Pakalniškis.

Valstybė nepajėgi

Vyriausybė savivaldybėms rekomendavo vienam šventės dalyviui skirti maždaug 20 Lt per dieną. Paaiškėjus, kad teks rūpintis ne tik savivaldybei, bet ir universitetui, muzikos mokykloms priklausančių kolektyvų narių sotumu, maistpinigiai sumažėjo iki 12 Lt.

Kai kuriomis dienomis šventės repeticijos klaipėdiečiams užsitęs net iki 24 valandos. Nebus kada ne tik stovėti eilėse prie dušų, bet ir pavakarieniauti. Daugiausia – 430 žmonių – gyvens vienoje Antakalnio vidurinėje mokykloje. Ten 20 žmonių teks 1 tualetas ir 1 prausykla. 360 šokėjų, gyvensiančių „Kalvarijų“ vidurinėje mokykloje, būtų naudojęsi 2 dušais. Jeigu jų, kaip buvo žadėta, atsiras 4, tada eilėje prie vandens teks stovėti „tik“ 7-8 valandas. „Būsime dėkingi, jeigu organizatoriai įvykdys pažadus“, - sakė V.Pakalniškis.

V.Pakalniškio teigimu, šventės organizatoriai nepatenkintiems gyvenimo sąlygomis siūlė ieškotis bendrabučių ar viešbučių ir patiems už juos mokėti. Valstybė pajėgi sumokėti tik už plikas mokyklų grindis, ant kurių kelioms paroms įsikurs dainuojanti ir šokanti Lietuva. Žmonės turės į Vilnių vežtis ne tik dantų šepetėlius, bet ir pripučiamus čiužinius bei patalynę.

Geriau paūžti?

V.Pakalniškis pasakojo, jog ir į pirmąsias šventes žmonės traukė savo arkliukais, su savo lašiniais. Tokia - galimybės pabūti kartu kaina. Daugelis pripažįsta, kad kelių šimtų žmonių miegas ant grindų sporto salėje, vakarojimai ir stovėjimas prie dušų – ilgam įstringančios šventės dalyvių atmintyje ir netgi egzotiškos akimirkos.

Vieno Klaipėdos choro vadovo teigimu, egzistuoja ir kita medalio pusė. Tuos pinigus, kuriuos galėtų panaudoti patogesniam gyvenimui bendrabutyje ar viešbutyje, daugelis šventės dalyvių vis tiek išleis... vaišėms. Ne paslaptis, jog ten, kur gyvena suaugę šokėjai ir dainininkai, po kelių dienų ima tvyroti ne tik prakaito, bet alkoholio tvaikas. Tačiau tokia jau lietuvio filosofija: geriau linksmai paūžti negu tuos pačius pinigus išleisti patogesnei lovai.

Įstrigo blakė

Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centro vaikų folkloro kolektyvo „Alkiukai“ ir pagyvenusių žmonių kolektyvo „Senoliai“ vadovė Elena Šalkauskienė su nerimu laukia išvykimo į Vilnių dienos. Iš Klaipėdos teks pajudėti 22 val. traukiniu be miegamųjų vietų ir sostinėje atsirasti maždaug šeštą ryto. Visą dieną vaikai nuo 6 iki 13 metų ir net 74 sulaukę senoliai turės praleisti ant kojų Sereikiškių parke. Maža to, po šventės iš karto keliaus visi į traukinį ir ištisą naktį sėdėdami dardės namo. Anot E.Šalkauskienės, pačios smagiausios, įsimintiniausios šventės akimirkos – tai vakarojimai po repeticijų, atperkantys kietą gultą ant grindų. Pašnekovė juokėsi prisiminusi, kad pirmąją blakę savo gyvenime ji išvydo būtent per kažkurią Dainų šventę. Ją ir sėdėjimą per visą naktį ant palangės belaukiant, kol atsiras vieta miegui, ji labiausiai ir įsiminė. Dabar folkloro kolektyvams turbūt labiausiai įstrigs ilga ir varginanti kelionė. „Kas bus iš to mūsų koncerto? - abejodama klausė „Alkiukų“ ir „Senolių“ vadovė.

Gyvi idėja

Daugelį metų Dainų šventėse dalyvaujantis Klaipėdos universiteto Menų fakulteto prodekanas docentas Algirdas Šumskis teigia, jog dainą ir šokį mylintys žmonės jau įprato, kad funkcionieriai į juos nekreipia jokio dėmesio. O juk Lietuva prisikėlė tik dainuojančios revoliucijos dėka. Tai politikai labai gretai pamiršo. Anot prodekano, Pasaulio lietuvių dainų šventė yra įtraukta į Pasaulio kultūros paveldo lobyną. Tačiau Lietuvos politikai ją laiko sovietmečio atgyvena ir Dainų švenčių dalyviams lyg specialiai sudaro kuo blogesnes gyvenimo sąlygas.

Pasak A.Šumskio, labiau negu prastos gyvenimo sąlygos svarbi pati šios šventės idėja. Nepai-sydami to, kokiomis sąlygomis tenka gyventi, žmonės neatsisako joje dalyvauti. „Tuo mes ir gyvi“, - šypsojosi pašnekovas.