CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė

  • Teksto dydis:

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita Abakevičienė.

Kaip antradienį informavo universitetas, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkė pirmininke išrinkta dvejų metų kadencijai. Jos pavaduotoju išrinktas Latvijos mokslininkas Karlis Dreimanis, Dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų instituto direktorius iš Rygos technikos universiteto.

KTU CERN Baltijos grupei priklauso nuo 2018 metų, kai susitikimo Ženevoje metu buvo pasirašytas tarpusavio pagalbos memorandumas tarp aštuonių pagrindinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų. Šiuo metu grupę sudaro 14 mokslo institucijų, iš jų šešios iš Lietuvos.

„Pagrindinė CERN Baltijos šalių grupės veikla – siekis gauti pilną narystę CERN. Be to, aktyviai dirbama kuriant bendras magistro ir doktorantūros studijų programas, dalyvaujant didžiuosiuose CERN eksperimentuose, Baltijos šalių mokytojų programoje, organizuojant tarptautines meistriškumo pamokas moksleiviams, mokytojams bei studentams,“ – sako B. Abakevičienė.

Anot jos, vienas didžiausių iššūkių – naujos Europinės magistro studijų programos „European Master of Particle physics and Accelerator Technologies for Research and Industry“ („Fizikos dalelių ir greitintuvų technologijų magistras tyrimams ir pramonei“) sukūrimas tarp penkių mokslo universitetų Baltijos šalyse.

KTU atstovė, vienbalsiai išrinkta CERN Baltijos grupės pirmininke, turės organizuoti grupės veiklą, koordinuoti vasaros mokyklos jauniesiems tyrėjams ir tarptautinės konferencijos organizacinius darbus Baltijos šalyse bei atstovauti narių interesams CERN.

Įvairių sričių KTU mokslininkai jau turi galimybę prisijungti prie vykdomų CERN eksperimentų, o studentai gali aktyviai dalyvauti ir teikti paraiškas stažuotėms.

Šių metų kovo 22-ąją Estija tapo tikrąja CERN nare, tuo tarpu Latvija ir Lietuva yra asocijuotos narės, siekiančios tikrosios narystės statuso.

Anot B. Abakevičienės, Lietuvai norint tapti tikrąja CERN nare, pirmiausiai reikia sulaukti galutinių išvadų dėl asocijuotos narystės pratęsimo dar penkeriems metams bei atlikti visus pavestus darbus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių