A. Bilotaitė apie tvorą pasienyje: to, ko nepadarėme per 30 metų, padarysime per metus

Situacija pasienyje – įtempta

„Vidaus reikalų ministerija (VRM) dėlioja planus, kurie artimiausiu metu bus pristatyti. Žinoma, migrantai tikrai neliks gyventi palapinėse, tikrai bus atitinkami sprendimai, kad tie žmonės būtų perkelti į tinkamesnes Lietuvos žiemos ir rudens sąlygas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Kaip ji teigė, situacija pasienyje vis dar įtempta: „Situacija tokia, kad mes tikrai negalime atsipalaiduoti ir stebime tiek geopolitinę situaciją, tiek situaciją prie Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusija ir atitinkamai dėliojame savo veiksmus. Veikia Jungtinis situacijų stebėjimo centras, kuris taip pat stebi ir renka situaciją iš visų mūsų institucijų ir pagal tai atitinkamos institucijos gauna informaciją ir į tai reaguoja“.

„Kai prie sienos turime šiokią tokią stabilizaciją, mes galime daugiau savo dėmesio skirti būtent migracijos procesams. Keturiolika asmenų jau išvyko į savo kilmės šalis, 27 asmenys turi gavę dokumentus ir artimiausiu metu turėtų išvykti į namus. Migracijos departamentas labai intensyviai dirba, sudarytos mobilios grupės, 1300 žmonių jau yra informuoti, apklausti, artimiausiu metu turėtų būti jau apklausti visi neteisėti migrantai. Jie bus informuoti apie savanoriško grįžimo sąlygas. Tikiuosi, kad tai paskatins grįžimo procesą į tų asmenų kilmės šalis. Tos šalys yra įvairios, nenorėčiau detalizuoti, nėra svarbiausia, į kokias šalis – mums svarbiausia, kad jie grįžtų į tas šalis, kurios yra jų kilmės šalys. Mes darome viską su visomis institucijomis, kad tas procesas būtų kaip galima sklandesnis“, – aiškino A. Bilotaitė.

Esą didžioji dalis migrantų yra irakiečiai, o Irakas priverstinai grąžinamų piliečių priimti nenori: „Irako konsulo atstovai tikrai dirba šiuo metu Lietuvoje, labai intensyviai išdavinėjami dokumentai, taip pat vykdomos kitos procedūros. Aš tikrai tikiuosi, kad bendromis pastangomis mes tikrai tą procesą padarysime maksimaliai efektyvų ir tie žmonės grįš į kilmės šalis. Žinoma, gali būti tokių, kurie neturės noro, bet mes darome viską, kad tie žmonės pirmiausia savanoriškai grįžtų, o vėliau jau bus jungiamos kitos procedūros“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Migrantų teisės nėra pažeidžiamos

A. Bilotaitės teigimu, Lietuvoje migrantų teisės nėra pažeidžiamos: „Lietuva laikosi žmogaus teisių reikalavimų ir galbūt tos sąlygos yra ne pačios idealiausios. Mes tikrai žinome ir girdime tas problemas, VRM kasdien priima atitinkamus sprendimus, kad tos problemos būtų išspręstos – ir apgyvendinimo dalykai, ir kiti buitiniai dalykai. Tikimės, kad mes susitvarkysime. Reikia pažymėti, kad Lietuva iki šiol neturėjo tokio pobūdžio krizės, mūsų apgyvendinimo sistema buvo pritaikyta gerokai mažesniam neteisėtų migrantų skaičiui, tai mums dabar tikrai yra iššūkis. Bet mes tikrai su šituo iššūkiu tvarkomės. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tos problemos, susijusios su žmogaus teisėmis, turėtų būti analizuojamos ne tik Lietuvoje, bet reikėtų dėmesį skirti į tai, kas vyksta Baltarusijos pusėje, nes ten yra žmogaus teisių pažeidimai, ten reikėtų visų, ir tarptautinių, institucijų dėmesio“.

Reikėtų dėmesį skirti į tai, kas vyksta Baltarusijos pusėje, nes ten yra žmogaus teisių pažeidimai

Prancūzų žurnalistai teigė, kad jie negalėjo patekti į nelegalių migrantų stovyklą Rūdninkuose, jiems teko bendrauti penkių metrų atstumu. A. Bilotaitė patvirtino, kad žurnalistai į stovyklą įleisti nebuvo: „Mes turime tam tikrą tvarką, kokiu būdu ir kas gali patekti ir komunikuoti su žmonėmis, kurie šiuo metu yra apgyvendinti tose stovyklose, nes tvarka turi būti. Negali būti, kad tas procesas būtų nekoordinuotas. Mes norime, kad šie procesai būtų sukoordinuoti ir būtų laikomasi tvarkos“.

Pasak vidaus reikalų ministrės, žurnalistai į stovyklas patekti gali tik susitarę iš anksto: „Mes nenorėtume, kad tai vyktų nekoordinuotai, kadangi tai yra labai jautrūs dalykai, žmonės. Norėtume, kad tai būtų derinama iš anksto ir planuojama. Ir tie žmonės, kurie iš žiniasklaidos pusės norės susipažinti su sąlygomis, jie tikrai turės galimybę nuvykti ir susipažinti“.

Parama iš Europos Sąjungos

„Turiu pasakyti, kad turime didžiulį palaikymą iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Praeitą savaitę vyko ES reikalų ministrų taryba, kurioje buvo išsakytas didžiulis palaikymas Lietuvai, buvo pasmerkta Baltarusijos režimo pozicija ir elgesys vykdant hibridinę ataką tiek prieš Lietuvą, tiek prieš visą ES. Yra sutarimas, kad reikia keisti ES migracijos politikos teisinį reglamentavimą. Kalbame apie tai, kad reikės mums užsitikrinti ir finansinę pagalbą statant fizinį barjerą. Šiuo metu Lietuva priėmusi sprendimą statyti fizinį barjerą ir tas sprendimas yra finansuojamas savo biudžeto, bet tikimės, kad darome viską, kad fizinis barjeras būtų finansuojamas iš ES, kadangi tai yra ES išorinė siena. Kalbant su užsienio šalimis, matome palaikymą. Imuosi lyderystės burti šalių, kurios mus palaiko ir mato tuos pačius dalykus, aljansą. Tikiuosi, kad tai padės mums pasiekti atitinkamų pokyčių. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad net 20 ES šalių jau yra mums suteikusios vienokią ar kitokią paramą, humanitarinę pagalbą, pagalbą pareigūnais, techninėmis priemonėmis ar kitais dalykais. Esam ne vieni, yra finansinė, politinė, techninė pagalba, kuri mums labai reikalinga. O kalbant apie ES paramą, Europos Komisija yra priėmusi sprendimą Lietuvai skirti 37 mln. eurų“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak jos, tvoros pasienyje statymo procesai jau pradėti: „Labai džiaugiuosi, kad VRM siūlymas įgavo veiksmą ir Vyriausybėje pritarta dėl to, kad reikia statyti, yra parinktas vykdytojas. Tikimės, kad tie darbai tikrai judės ir bus maksimaliai efektyvūs ir per metus prie sienos turėsime fizinį barjerą. Tai yra mūsų šalies nacionalinio saugumo klausimas, tai yra valstybinės reikšmės objektas ir tiek politinė valia, tiek bendras apsisprendimas ir susitelkimas tikrai yra. Mes padarysime viską, kad šis labai svarbus mums objektas būtų pastatytas per maksimaliai trumpą laiką. To, ko nepadarėme per 30 metų, padarysime per metus“.