A. Bilotaitė įvardijo, ką svarbu įrodyti kovojant su neteisėtais migrantais

Atvykėlių iš kitų šalių skaičius jau pasiekė 227 tūkst. ir sudaro daugiau nei 8 proc. visų Lietuvos gyventojų. Patikrinus šalyje dirbančius užsieniečius, nustatyta rimtų nusižengimų.

– Tai yra įvairaus pobūdžio pažeidimai. Kai kuriems asmenims jau nebuvo galima būti Lietuvoje, suklastoti vairuotojų pažymėjimai, tokio pobūdžio pažeidimai rodo, kad visokių situacijų turime. Mūsų tikslas yra tuos patikrinimus arba reidus tęsti, nes dabar patikrintų žmonių buvo apie 1500 ir nustatėm nemažai pažeidimų. Priimti sprendimai kai kuriuos asmenis išsiųsti iš Lietuvos. Tęsime darbus, nes manau, kad svarbu prevenciškai rodyti, jog mūsų institucijos veikia ir atlieka maksimalią kontrolę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Daugėjant užsieniečių planuojate griežtinti administracines priemones. Kokių priemonių bus imtasi papildomai?

– Mes jau ėmėmės tam tikrų priemonių. Dabar norintys atvykti užsieniečiai turi atlikti tam tikrą procedūrą, turi pildyti išankstinius pareiškinius dokumentus, atliekamas jų išankstinis įvertinimas. Tokių dokumentų buvo pateikta 33 tūkst. ir 45 proc. iš tų dokumentų buvo atmesti kaip netinkami. Dar yra papildomi klausimynai, kuriuos turi užpildyti pas mus atvykstantys asmenys, uždarėme pasienio kontrolės punktus, tai tikrai davė rezultatą. Kalbant apie Baltarusijos piliečius ir sienos kirtimą, jų sumažėjo 59 proc., o Lietuvos piliečių sienos kirtimo sumažėjo 71 proc.

– Paminėjote, kad 45 proc. atmesta. Kokios buvo priežastys?

– Įvairios. Reikėtų susisteminti, bet akivaizdu, kad jei institucijos įjungia papildomus pajėgumus, siekiant atidžiau tikrinti ir užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiavimo mūsų sistema atvejų, situacijų, kai kyla grėsmės nacionaliniam saugumui, labai svarbu turėti visus mechanizmus. Šiandien turėjome Vyriausybės posėdį, priimtas sprendimas dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo, kurio tikslas yra reguliuoti srautus, užtikrinti  efektyvesnę migracijos procesų sistemą, užtikrinti kontrolę. Reikalavimai bus griežtesni, draudžiama dirbti daugiau nei keturiose darbovietėse, jei bus kviečiamas užsienietis į įmonę, bus reikalaujama, kad atvykęs žmogus dirbtų visą nustatytą terminą. Vienas iš  reikšmingesnių dalykų – asmenys, kurie turi laikiną leidimą  gyventi, tik jie galės dirbti. Siūloma įvesti kvotų sistemą, kiek Lietuva per metus priims atvykstančių  užsieniečių, numatyta įstatymo projekte, kad 1,4 proc. nuo Lietuvoje gyvenančių žmonių.

– Rekordinis skaičius, praeitais metais perkopti 200 tūkst. žmonių. Iš kokių šalių daugiausiai atvyksta, kokios  tautybės?

– Skirtingos šalys, kažkokių tendencijų negalėčiau įvardinti, bet tikrai labai atidžiai stebime situaciją, nes matome, kad nacionalinis saugumas turi būti prioritetas. Visos institucijos, kurios yra atsakingos už migracijos procesų valdymą turi dirbti maksimaliai gerai, visais pajėgumais. Tas, beje, yra ir daroma. Labai svarbu, kad būtų atitinkami teisės aktai priimti, jog galėtume turėti pakitimus ir žinoma suprantame darbo rinkos poreikį turėti dirbančių žmonių. Turime šiuos dalykus suderinti, tiek nacionalinį saugumą, tiek verslo sektoriaus poreikius.

– Ar atvykstančiųjų tikslo šalis yra Lietuva ar tik tranzito vieta?

– Kažkada turėjome iššūkį, kuris tęsiasi. Tai yra nelegali migracija iš Baltarusijos pusės. Ši migracija dar nepasibaigusi, vis dar yra bandoma kirsti mūsų sieną. Šį dalyką esame suvaldę. Kalbant apie šią migraciją, Lietuva buvo tik tranzito šalis. Kalbant apie darbo migraciją, Lietuva pasirenkama kaip tikslo šalis. Reikia pažymėti, kad mums kaip valstybei yra labai svarbu užtikrinti, kad atvykstančių skaičius ir apimtis būtų toks, kad mūsų institucijos gebėtų patikrinti, įvertinti  tuos asmenis saugumo aspektu, nes rizikų gali būti. Todėl ir ėmėmės priemonių, kurios yra ir administracinės, ir teisės aktų pakeitimai, ir tam tikri reidai. Visai tai tam, kad būtų priemonių kompleksas, užtikrinantis valstybės saugumą ir migracijos  procesus.