Beveik 6,5 tūkst. dingusių Lietuvos vaikų likimas nežinomas

Dingusių žmonių šeimoms paramą teikiančių organizacijų atstovės Tarptautinę vaikų gynimo dieną mininčią valstybę ragina suskaičiuoti visus galimai dingusius Lietuvos vaikus.

Dingusių žmonių šeimų paramos centro tarybos garbė pirmininkė Ona Gustienė trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė, kad pagal jos atstovaujamo centro duomenis 6465 vaikai yra nežinia kur.

Centro darbuotojai dar pernai atkreipė dėmesį, kad nesutampa Vidaus reikalų ministerijos skyrių pateikiama informacija apie be žinios 2009 metais dingusius vaikus.
''Viena sistema davė skirtingus duomenis. Tie duomenys nesutapo 79 vaikais. Na, žinot, kaip anais laikais - šimtas vaikų ten, šimtas ten", - ironizavo O.Gustienė.

Tada imta domėtis, kiek Lietuvoje iš tikrųjų yra be žinios dingusių vaikų.
2010 metais Lietuvoje dingo ir kriminalinė paieška paskelbta dėl 2258 žmonių, iš jų 929 buvo vaikai. Vaikai sudarė 41 proc. dingusiųjų.

"Tokių baisių skaičių nuo Nepriklausomybės laikų nėra buvę", - teigė O.Gustienė.
Pernai Seimas kreipėsi į vaiko teisų apsaugos kontrolierę, norėdamas sužinoti, kiek yra be žinios dingusių vaikų. Tada duomenys buvo rinkti iš savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų ir sulyginti su Švietimo informacinių technologijų centro pateiktais duomenimis.
Duomenys nesutapo - Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pranešė, kad pagal savivaldybių tarnybų duomenis nesimoko 3400 vaikų, o pagal Švietimo informacinių technologijų centro informaciją nesimoko 15 tūkst. 897 vaikai. Skirtumas - 12 tūkst. 497 vaikai.

Šių metų vasario mėnesį pateiktais duomenimis, nesimokančių vaikų Lietuvoje buvo 14 tūst. 655, iš jų išvykusių iš šalies, tačiau to nedeklaravusių - 7946. 6465 nepilnamečiai įvardyti kaip nerasti.

Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus tarnyba pareiškė mananti, kad pusseptinto tūkstančio vaikų taip pat yra išvykę į užsienį.

"Kadangi neįrodyta, kad jie išvykę, mes galime galvoti ir daryti pačias baisiausias išvadas. Netikime, kad visi išvyko į užsienį niekam nieko nepasakę", - teigė O.Gustienė.
Spaudos konferencijoje buvo pateikti duomenys apie nelankančius vaikus, gauti iš Vaiko teisių apsaugos kontrolierius įstaigos ir Švietimo informacinių technologijų centro.
Pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga skelbia, kad Plungėje nėra mokyklose nesimokančių vaikų, tuo metu Švietimo informacinių technologijų centras skelbia, kad tokių yra 214. Kontrolieriaus įstaiga teigia, kad visi Klaipėdos rajono vaikai lanko mokyklą, tačiau centro duomenys rodo, jog 256 šio rajono mokyklinio amžiaus gyventojai į mokyklą neina. Net 18-ka miestų ir rajonų vaiko teisių apsaugos kontrolierei visiškai nepateikė informacijos apie nesimokančių vaikų skaičių.

Pasak ataskaitos, daugiausia nesimokančių vaikų yra Vilniuje (2593) ir Kaune (2134).
NVO vaikams konfederacijos valdybos pirmininkė Giedrė Žilinskienė sakė, kad Lietuvos "vaikų gerovė kol kas lieka tik formali ir popierinė deklaracija", o institucijų ataskaitos - problemų maskavimo ir jų sprendimo nebuvo pavyzdys.

Nevyriausybininkų teigimu, Lietuvoje seksualinę prievartą patiria viena iš keturių mergaičių ir vienas iš šešių berniukų.

Kasmet Lietuvoje išsiskiria 11 tūkst. šeimų, daugiau nei pusė jų turi vaikų, kurie lieka ''šeimos griuvėsiuose", susiduria su bendravimo ir mokymosi problemomis.
Lietuva 1995 metais ratifikavimo Vaiko teisių apsaugos konvenciją. Ji įpareigoja mažinti mokyklos nelankančių vaikų skaičių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Eurika

Eurika portretas
Ligšiol prisimenu, kai pro duris įėjo moteris ir vyras pareigūnai ir, paniekos neslepiančiu veidu paklausė: "Ar žinote, ponia, kad jūsų sūnus nelanko mokyklos?" Turint galvoje,kad mano namuose tuomet pirmąsyk lankėsi pareigūnai, buvau šoke. Mintys susijaukė per akimirksnį: bet juk mano sūnus jau pusę metų mokosi užsienyje. Pusę val.dėsčiau faktus ir vis gilėjo nuostaba, kad tik po pusmečio,jei kas, man praneštų apie vaiko nesilankymą mokykloje. O jei jis būtų apskritai dingęs? Apžvelgę namų situaciją pareigūnai išėjo. Tik mintys mano galvoje liko: prisiminiau, kaip jis pasakojo apie tai, kad jį spardė. O kai jis bandė apsiginti, buvau iškviesta mokyklon. Tąkart pirmą kartą mačiau rėkiančią ir savo pareigas prieš kolegas įrodinėjančią socialinę darbuotoją. Ji prieš mane demonstravo mano sūnaus auklėjimą. Verkiau, buvo gėda. Ir tik visai neseniai sužinojau, kad situacija buvo priešinga. Charakteristikoje sūnaus: mama stengiasi. Todėl mano sūnui saugiau pasirodė būti Dubline

Hm...

Hm... portretas
Reiketu rasyti,ne nuob Nepriklausomybes laiku,-o,nuo TSRS laiku...

noreciau paklausti

noreciau paklausti portretas
musu seima gyvena uzsienyje, dukra gimusi ne lt, bet turi lt gimimo liudijima ir pasa, kitaip sakant lietuvos piliete, ji dar nera mokyklinio amziaus. is lietuvos mes nesam emigrave oficialiai, mums tai tiesiog nepatogu, bet keikvienais metais deklaruojame savo pajamas mokesciu inspekcijoje, tai kaip suprantu mano vaikas irgi priklausytu tam dingusiuju sarasiukui, ar cia jau kalba eina apie mokyklini amziu??? Nes jei taip nutiktu, tai tuomet valstybei siulyciau kazkur kazka keisti,ir ivesti kazkokius kitokius skaiciavimo rodiklius, nes manau jog tokiu seimu su mazameciais tikrai ne viena, kurie lietuvoj negyvena, bet oficialiai nera emigrave, vat paskui ir gaunasi kad vaikai dingsta.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių