- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Oficialūs ir neoficialūs matematikos žinių testai kelią nerimą jau ne tik mokytojams, bet ir tėvams. Vidutinio mokinio žinios darosi atvirkščiai proporcingos jiems priklausančių išmaniųjų įrengimų galimybėms. Guodžiamės: ateitis priklauso ne daug žinantiesiems, bet mokantiesiems ieškoti informacijos. Ar tikrai?
"Daug kalbama apie kūrybiškumą, tačiau nutylima, kad naujoms idėjoms reikia didelės žinių bazės ir esminio sprendžiamos problemos supratimo", – iliuziją griauna Gabių vaikų akademijos vadovas Alfredas Ramanauskas.
Jis – vienas entuziastų, atgaivinančių Lietuvos pradinukų matematikos olimpiadą: jauniausieji šalies matematikai savo jėgas išbandys balandžio 30 d. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete. "Šalies olimpiada yra puiki galimybė atsiskleisti stipriems, gabiems mokiniams – išbandyti save, ugdytis atkaklumą, gebėjimą priimti iššūkius. Drauge tai jų pripažinimas ir įvertinimas", – sako A.Ramanauskas, su "Kauno diena" pasidalijęs mintimis apie matematikos mokymosi subtilumus.
– Remiantis abiturientų egzaminų, įvairių tarpinių patikrinimų rezultatais, įprasta teigti, kad vidutinio statistinio Lietuvos mokinio matematikos žinios prastėja. Ar jūsų patirtis patvirtina šią nuomonę?
– Viena vertus, nesutinku, kad vaikai yra iš esmės kitokie nei anksčiau. Biologiniai procesai nepakito. Klaidinga lyginti vaikus su suaugusiaisiais naujų technologijų išmokimo požiūriu, nes vaikų smegenys tiesiog yra plastiškesnės, šiuo amžiaus tarpsniu jos prisitaikiusios mokytis (taip pat – ir matematikos). Norint rezultatyviai mokytis, kaip ir bet kokiai tikslingai protinei veiklai, reikia susikaupimo, dėmesio koncentracijos, valios (t.y. vidinės motyvacijos, kuri šiandien dažniau pakeičiama išorine).
Kita vertus, pastaraisiais dešimtmečiais vaikai nuo mažų dienų gyvena tvyrant informaciniam triukšmui (medijos ir viešoji erdvė), kuris daro dvejopą įtaką vaikų psichikos formavimuisi: vaikai geriau apdoroja vaizdinę informaciją; vaikams sunkiau sutelkti ir išlaikyti dėmesį. Kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių poveikis toks pats. Todėl labai daug kuriama ir siūloma įvairių vaizdinių skaitmeninių priemonių mokymuisi, taip pat ir matematikai. Deja, priemonės nepakeičia dėmesio koncentracijos ir valios trūkumo. Todėl rezultatai neišvengiamai krenta.
– Tėvai pradinėse klasėse mokėsi skaičiuoti su pagaliukais – jų vaikai – jau nebe. Metodika keičiasi, tačiau, regis, net ir XXI a. žmogui reikia mokėti daugybos lentelę. O gal jau ne? Gal ateitis priklauso žmonėms, kurie savęs neapkraus kertinėmis žiniomis, bet tiesiog žinos, kur rasti informaciją, kiek yra 2x2?
– Tai yra ateities žmogaus samprotavimas. Žmogaus, kuris nesugeba be telefono apskaičiuoti, ar gavo teisingą grąžą, be navigacijos keliauti po Lietuvą ar net savo miestą, be programėlės motyvuoti save skaityti ar sportuoti, žmogaus, kuriam bet kokia dopamino negaminanti smegenų veikla yra iš principo nepriimtina. Kokį ateities darbą jis bus pajėgus dirbti? Ir kiek uždirbs, nuolat ieškodamas, kiek yra 2x2?
Mąstymas be turinio, be veiklos neveikia ir nesivysto. Mąstymas – tarsi piramidė: kuo platesnis pagrindas, tuo aukščiau gali statyti. Sudėtingesnėms mąstymo operacijoms būtinos paprastesnės, o apatiniai aukštai vadinami atmintimi ir supratimu. Daug kalbama apie kūrybiškumą, tačiau nutylima, kad naujoms idėjoms reikia didelės žinių bazės ir esminio sprendžiamos problemos supratimo.
– Kurioje bendrojo lavinimo mokyklos klasėje, jūsų manymu, yra sunkiausias matematikos kursas ir ką patartumėte jo niekaip neįveikiantiems vaikams?
– Bendrojoje programoje numatytas ir tuo labiau populiariuose vadovėliuose pateikiamas matematikos kursas yra per lengvas visose klasėse. Daugelio matematikos dalykų anksčiau buvo mokomasi jaunesnėse klasėse, dalies pastaraisiais metais visai atsisakyta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Bilotaitė lankysis Vištyčio pasienio užkardoje, aptars sienos stiprinimą
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje, kurioje aptars sienos stiprinimą. ...
-
Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pratybos „Kardo kirtis“2
Penktadienį Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pajėgų rengiamos pratybos „Kardo kirtis“. ...
-
Balandžio 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Balandžio 19-oji, penktadienis, 16 savaitė. ...
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties2
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą16
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...