Bankininkų gerovei – mėsa ir slyvos už biudžeto eurus

Perka ir uogų, ir daržovių

Peržvelgus Lietuvos banko viešųjų pirkimų suvestines, nuostaba kyla dėl sumų, kurios išleidžiamos maisto produktams.

Šiais metais bankas paskelbė keturis viešuosius pirkimus grūdų, mėsos, vaisių, uogų, daržovių ir pieno produktų pirkimui.

Pieno produktus Lietuvos bankas už 12 tūkst. eurų pirko iš įmonės "Žemaitijos pienas".

Iš įmonės "Sanitex" už 12 tūkst. eurų bankininkai prisipirko miltų, įvairių rūšių ryžių, grikių ir kitų kruopų.

Iš įmonės "Daivida" nuspręsta įsigyti mėsos produktų. Sąraše – jautiena, kiauliena, paukštiena, kumpiai, vytintos dešros ir kiaulių ausys.

Dar už 12 tūkst. eurų Lietuvos banko lėšomis perkamos tonos daržovių, taip pat pageidaujama ir obuolių, slyvų, braškių ir serbentų.

Sutartis: T.Kvaraciejus aiškino, jog valstybės lėšas banko darbuotojų maitinimui privalu leisti dėl kolektyvinės sutarties su darbuotojais. Tačiau šie kažkodėl valgykloje susimoka patys. (Lietuvos banko nuotr.)

Nori kiaulių ausų ir rabarbarų

Su skirtingais keturiais tiekėjais sudarytos sutartys, kurių bendra suma sudaro 48 tūkst. eurų.

Dar už 12 tūkst. eurų bankininkai nusprendė įsigyti tris kavos aparatus – mažą, vidutinį ir didelį.

Iš viso Lietuvos banko darbuotojų pilvams per pirmus šių metų mėnesius išleista 60 tūkst. eurų.

Tokių pirkimų būta ir pernai, ir užpernai. Nuo 2018 m. iš įvairių įmonių, ūkininkų bankas maisto pirko pagal beveik dvi dešimtis sutarčių.

Banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas gali tikėtis net 13,5 tūkst. eurų atlyginimo, neatskaičius mokesčių.

Vidutiniškai kiekviena jų įvertinta 12 tūkst. eurų, tad išeitų, jog darbuotojų maitinimui turėjo būti išleisti bemaž 200 tūkst. eurų.

Sutartyse nurodoma tiekti tik aukščiausios kokybės maistą, be jautienos išpjovos po 19,34 euro už kilogramą, bankininkai perka kiaulienos išpjovų, kiaulių ausų ir kitų mėsos produktų.

Be bulvių, morkų ir kitų daržovių, bankininkai pageidauja braškių, rabarbarų ir serbentų.

Taip pat norima pakramsnoti įvairių rūšių riešutų, pasmaguriauti uogienių.

Pramogos: bankininkus turėjo linksminti žinomas atlikėjas J.Didžiulis. Už vieną jo darbo valandą nepagailėta 3,6 tūkst. valdiškų eurų. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Vienam tiekėjui keliami reikalavimai tiekti šaldytas žuvis, kitam – šviežias.

Dar bankininkų sočiam gyvenimui perkama kiaušinių ir medaus.

Maitina per 600 burnų?

Lietuvos bankas savo tinklalapyje skelbia, jog įstaigoje dirba 600 darbuotojų. Tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenimis su nuoroda į "Sodros" duomenų bazę, banke dirba 647 darbuotojai.

Tas pats tinklalapis nurodo, jog vidutinis šio banko darbuotojų atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 2,5 tūkst. eurų.

Bankas nurodo, jog kvalifikuotas darbininkas uždirba vidutiniškai 1 048 eurus per mėnesį, specialistas – 1 214 eurų, o vyresnysis specialistas gauna 1 812 eurų algos.

Vyriausiasis specialistas pluša už dar didesnį uždarbį ir gauna 2 677 eurus, o padalinio vadovas – net 3 783 eurus algos.

O štai banko valdybos nario atlyginimas jau šokteli gerokai į viršų ir siekia 10 867 eurus per mėnesį.

Šiuo metu valdyboje darbuojasi jos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, valdybos pirmininko pavaduotojai Asta Kuniyoshi ir Raimondas Kuodis, valdybos narys Marius Jurgilas.

Alga didesnė už Prezidento

O štai dažną, išgirdusį, kokį atlyginimą gauna Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, turėtų apimti nesveikas pavydas.

Jo atlyginimas lygus penkiems piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams, skelbiamiems Lietuvos statistikos departamento.

Šiuo metu šis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2 377 eurai.

Taigi V.Vasiliausko atlyginimas turėtų siekti mažiausiai 11,8 tūkst. eurų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkui atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama dar 15 proc. jo darbo užmokesčio dydžio suma, kuri sudaro 1,7 tūkst. eurų.

Tad, neatskaičius mokesčių, valdybos pirmininkas gali tikėtis net 13,5 tūkst. eurų atlyginimo.

Palyginus su 4,4 tūkst. eurų pareigine Seimo pirmininko alga, panašu, jog Lietuvos banko valdybos pirmininko postas yra brangiausiai apmokamas iš visų valstybės aparato atstovų.

Buvo skelbta, jog prezidentės Dalios Grybauskaitės atlyginimas tesiekė 9 515 eurų, neatskaičius mokesčių.

Jei banko tarnautojai už pietus moka savo lėšomis, kodėl tada valstybės pinigais perkami produktai?

Dabartinis Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda gauna 9 680 eurų algą, neatskaičius mokesčių.

Už maistą valgykloje susimoka

Konstitucijoje pažymima, kad Lietuvos bankas nuosavybės teise priklauso valstybei. Jo steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas. Jam Lietuvos bankas ir atsiskaito už savo veiklą.

Banko struktūros pagrindą sudaro keturios tarnybos, susidedančios iš departamentų ir juose esančių skyrių.

Bankininkystės tarnyba įgyvendina Eurosistemos pinigų politiką, valdo finansinį turtą ir vykdo mokėjimus, Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba atsako už makroprudencinę politiką, finansinį stabilumą ir ekonomikos stebėseną, Priežiūros tarnyba prižiūri finansų rinką, nagrinėja ginčus tarp vartotojo ir finansų rinkos dalyvio bei priima sprendimus.

Ketvirtoji – Organizacijos tarnyba užtikrina reikalingas darbo sąlygas Lietuvos banko tarnautojams.

O jais, panašu, itin uoliai rūpinamasi.

Dienraščio žurnalistams užklausus, kokiais tikslais valstybės įstaiga tonomis perka maisto produktus, Lietuvos banko Organizacijos tarnybos direktorius Tomas Kvaraciejus patikino, jog maisto produktai perkami Lietuvos banko valgyklos reikmėms.

"Toji valgykla teikia maitinimo paslaugas banko tarnautojams. Dabar valgyklos veikla laikinai sustabdyta, nes dėl koronaviruso dauguma banko darbuotojų dirba nuotoliniu būdu iš namų. Tačiau kai gyvename normalų gyvenimą, valgyklos paslaugomis naudojasi daug banko tarnautojų, už maitinimą visi jie moka patys", – aiškino T.Kvaraciejus.

Bankas – maitinimo įstaiga?

Iš Lietuvos banko atstovų pateiktų atsakymų nėra aišku, kaip organizuojamas šios banke įsikūrusios valgyklos darbas.

Dažniausiai maitinimo paslaugas teikia valstybės ar savivaldybių įstaigų patalpas nuomojančios privačios įmonės.

Jos pačios perka maisto produktus ir teikia paslaugą tarnautojams.

Dienraštis teiravosi, ar Lietuvos bankas išlaiko ir valgyklos darbuotojus, perka įrangą, moka už sunaudotą elektrą ir kodėl tokios paslaugos teikimas nėra patikėtas privačiam sektoriui?

Jei banko tarnautojai už pietus moka savo lėšomis, kodėl tada valstybės pinigais perkami produktai?

Daugybė valstybinio sektoriaus tarnautojų savo pietų klausimą sprendžia savarankiškai, vaikšto į įprastas viešojo maitinimo įstaigas.

Į klausimą, ar Lietuvos bankas – viešojo maitinimo įstaiga, kaip ir į visus kitus pateiktus, Lietuvos banko atstovas žiniasklaidai Mindaugas Milieška neatsakė.

Jis tepatikino, jog tokios praktikos banke laikomasi dėl kolektyvinės sutarties su darbuotojais.

"Lietuvos bankas yra išnagrinėjęs visus maitinimo paslaugos teikimo modelius. Pagal kolektyvinę sutartį esame įsipareigoję užtikrinti galimybę sveikai maitintis Lietuvos banko valgykloje ir šiuo metu esame apsisprendę teikti vidinę maitinimo paslaugą", – atsakė M.Milieška.

Į kiną – už 5 tūkst. eurų

Itin solidžiais atlyginimais galintiems pasigirti Lietuvos banko darbuotojams valstybės lėšomis perkami ne tik rabarbarai ir lašišos, jų gerovei organizuojamos ir įvairios šventės bei pramogos.

Pernai Lietuvos bankas už 5 tūkst. eurų sumą įsigijo kino demonstravimo paslaugą.

Gruodžio 8 d. apie pusė tūkstančio banko darbuotojų sugužėjo į salę pasižiūrėti filmo.

Paslaugas teikiančiai įmonei "Lietuvos kinas" sutartyje nurodyta, jog tiekėjas privalo pateikti penkis kalėdinės tematikos filmus vaikams nuo 2 iki 12 metų. Filmai turi būti pagaminti ne vėliau nei 2019 m. ir turi būti įgarsinti lietuvių kalba.

Be filmų peržiūros, renginio dalyviams turi būti paruošta užkandžių ir gėrimų.

Šioms gėrybėms sutartyje yra numatyta net didesnė suma, nei įkainotas filmo demonstravimas. Iš viso privalu buvo paruošti 500 užkandžių komplektų.

Užpernai teatro spektakliui vaikams bankas išleido 3,6 tūkst. eurų.

Vakarėliui – dar 30 tūkst. eurų

O štai suaugusiųjų pramogoms Lietuvos bankas leidžia kur kas solidesnes sumas. Banko kalėdiniam vakarėliui nepagailėta 30 tūkst. eurų.

Bankas pramogoms už 24 tūkst. eurų samdė bendrovę "Galley Group".

Dar 3,6 tūkst. eurų įkainotą vieną pasirodymo valandą bankininkus turėjo linksminti Jurgis Didžiulis.

Į kalėdinę puotą "Latino ritmu" buvo pakviesta iki 400 svečių.

Į balių išsipustę bankininkai susirinko 18 val., o šventė tęsėsi iki 1 val. nakties.

Be "Pramogų banko" salės nuomos, bankininkams buvo pasiūlyta ne tik pramoginė dalis.

Be abejo, vėl atidžiai pasirūpinta maistu ir gėrimais.

Viešųjų pirkimų sutartyje su įmone "Galley Group" nurodyta, kokiu tikslu rengiamas toks pobūvis.

"Perkamų paslaugų tikslas – sudaryti galimybes Lietuvos banko tarnautojams neformaliai praleisti laiką drauge ne darbinėje aplinkoje kartu pasitinkant gražiausias metų šventes ir pasidžiaugiant per metus nuveiktais darbais, stiprinti bendravimą, užmegzti ir palaikyti santykius tarp skirtingų padalinių tarnautojų, kurti bendruomeniškumą ir tęsti organizacijos tradicijas", – rašoma dokumente.

Paslaugos teikėjams buvo skirta užduotis suorganizuoti pasitikimo vaišes, iki dviejų valandų trunkančias pramogas.

Kiekvienas vakaro dalyvis turėjo gauti renginio tematiką atspindinčios atributikos, galėjo būti įamžintas samdyto fotografo.

Po oficialių kalbų turėjo vykti loterija, interaktyvios pramogos, pagrindinę vakaro žvaigždę J.Didžiulį apšildančios grupės pasirodymas "Latino" tema.

Dar buvo pageidaujama improvizacinio, akrobatinio šokio arba iliuzionisto pasirodymo.

Po koncerto visi buvo kviečiami vakarienės, kuri turėjo būti patiekta švediško stalo principu iš ne mažiau nei 8 patiekalų, tarp kurių turėjo būti siūlomi vegetariški ir veganiški valgiai.

O išgėrę taures putojančio vyno ar kokteilio, bankininkai turėjo užlieti šokių aikštelę, trypdami salsos, čia čia čia, rumbos, sambos ritmu.

Pramogų labai nori

Lietuvos banko Organizacijos tarnybos direktorius T.Kvaraciejus savo paaiškinime žurnalistams aiškino, jog tokia tvarka – šventes švęsti banke – buvo ir bus.

"Pagal Lietuvos banko kolektyvinės sutarties nuostatas Lietuvos bankas, kaip darbdavys, yra įsipareigojęs banko tarnautojams ir susitaręs su Lietuvos banko tarnautojų profesine sąjunga du kartus per kalendorinius metus organizuoti sporto ir kultūros renginius, šventinį renginį tarnautojų vaikams ar kitus sporto renginius", – įtikinėjo T.Kvaraciejus.

Pasak jo, įmonių "Multikino Lietuva", "Galley Group" bei J.Didžiulio paslaugos gruodį buvo perkamos vykdant tą patį įsipareigojimą.

"Pagrindinis tokių renginių tikslas yra puoselėti kolektyvo bendrumą, leidžia stiprinti komandą ir padeda siekti bendrų organizacijos tikslų. Lietuvos banko organizuotuose renginiuose dalyvavo didžioji dauguma banko darbuotojų, ir kiekvienas iš jų savo piniginiu įnašu prisidėjo prie vakaro organizavimo. Renginys "Multikino" buvo organizuotas Lietuvos banko tarnautojų vaikams", – paaiškino T.Kvaraciejus.

Mėgsta užkąsti ir pašokti

Iš tiesų banke puotaujama ne mažiau nei du kartus per metus. Pernai pavasarį Lietuvos banko darbuotojai autobusais sugužėjo į atokią kaimo turizmo sodybą švęsti pavasario šventės.

Gegužės 24-ąją bankininkai susirinko į pagal užsakymą išnuomotą 7 hektarų ploto kaimo turizmo sodybą.

Su įmone "Konsultacijos verslui" sudaryta 18  tūkst. eurų sumos sutartis.

Renginio idėja – pavasario šventė, kurioje prisimenamos Lietuvos tradicijos, atiduodama duoklė lietuviškumui ir pažindinamasi su Europos šokiais bei mokomasi juos šokti, renginį užbaigiant koncertu ir šokiais su didžėju.

Prieš šokius bankininkai, suprantama, turėjo pasistiprinti.

Sutarties sąlygose nurodyta, jog pageidaujama lietuviškų patiekalų meniu ir jie turi būti priderinti prie renginio tematikos.

Vakarienė turėjo būti sudaryta ne mažiau kaip iš aštuonių patiekalų, keturių rūšių šaltų užkandžių, dviejų rūšių karštųjų patiekalų, desertų. Turėjo būti tiekiami ir gaivieji gėrimai.

Šaudė į taikinius

Dar vienas Lietuvos banko darbuotojų linksmybių už valstybės pinigus pavyzdys – šaudymai tire.

Pernai vasarą Lietuvos bankas sudarė sutartį su buvusiu policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu, atstovaujančiu Policijos departamentui, šaudymo tiro paslaugoms už beveik 900 eurų.

Pagal šią sutartį policijos šaudykloje bankininkai ginklais į taikinius galėjo pliekti du kartus per mėnesį.

Negana to, bankininkų gerovei leista ir daugiau lėšų.

Su įmone "Sveikos gyvensenos institutas" kelerius metus buvo sudarinėjamos maždaug 2,5 tūkst. eurų sumos sutartys.

Už šiuos pinigus bankininkai galėjo žaisti krepšinį, tinklinį. Vienos tokios treniruotės kaina siekia 60 eurų.

"Lietuvos bankas, skatindamas sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą bei motyvuodamas tarnautojus, bendradarbiaudamas su Lietuvos banko tarnautojų profesine sąjunga, taip pat organizuoja sporto treniruotes tik Lietuvos banko tarnautojams ir vieną kartą per savaitę dviem valandoms nuomoja krepšinio aikštelę krepšiniui žaisti. Įvardyta suma susidaro per metus. Dabar, karantino metu, treniruotės nevyksta ir už jas nemokama", – apie bankininkų sportą aiškino T.Kvaraciejus.

Be įvairių mokymų ir seminarų, be abejo, su maitinimo paslauga, Lietuvos bankas už 2,3 tūkst. eurų dar pirko Tarnautojų įsitraukimo ir motyvuotumo tyrimo paslaugą.

Nuvargusiems – akustiniai foteliai

Lietuvos bankas, panašu, itin stengiasi, kad darbuotojai sveikai maitintųsi, laiką leistų gryname ore šokdami tautinius šokius, miklintų ranką ginklais ir net skaičiuotų, kiek žingsnių nueina kasdien.

Su įmone "Impeksoda" bankas buvo sudaręs sutartį išmaniųjų įrankių pirkimui už 11 tūkst. eurų.

Juodos spalvos išmanioji apyrankė turėjo būti pažymėta Lietuvos banko logotipu.

Specifikacijose pažymėta, jog apyrankė turi būti tinkama nešioti ant bet kokios apimties riešo.

Išmanusis įrenginys turi skaičiuoti žingsnius, gebėti skaičiuoti sudegintas kalorijas, nustatyti širdies rimtą.

Apyrankė net turi mokėti išmatuoti bankininkų miego kokybę, o prireikus turi veikti kaip žadintuvas. Įrenginys turi turėti sąsajų su mobiliuoju telefonu ir privalo gauti pranešimus iš jo.

O štai itin nuvargusiems banko vadovams  valstybės lėšomis buvo nupirkti du akustiniai foteliai.

Šių pirkinių vertė – 6 tūkst. eurų.

Techninėse specifikacijose pažymėta, jog foteliai turi turėti akustinius sprendimus, leidžiančius efektyviai slopinti išorinį triukšmą.

Patogūs baldai su paminkštinta dalimi, skirta sėdimosioms, turi sukurti sąlygas privatiems pokalbiams arba skambučiams ir net darbui visiškoje tyloje.

Komentaras

Giedrė Sankauskaitė

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Valstybės kontrolė savo auditų ataskaitose nuolat pabrėžia, jog visų viešojo sektoriaus institucijų išlaidos turi būti efektyvios ir pagal nustatytus tikslus. Esame ne kartą akcentavę ir pačių institucijų efektyvios vidaus kontrolės svarbą, kadangi tai vienas svarbiausių įrankių, padedančių vadovams ir darbuotojams priimtinomis sąnaudomis valdyti rizikas, nuosekliai ir strategiškai siekti rezultatų ir racionaliai naudoti lėšas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad motyvuota ir stipri darbuotojų komanda yra ypač svarbus veiksnys siekiant organizacijos tikslų. Kompetencijų, lyderystės ir komandiškumo ugdymo svarba viešajame sektoriuje minima ir Valstybės pažangos strategijoje "Lietuva 2030" skyriuje "Sumanus valdymas". Tradicijų laikymasis, organizacijų renginiai, kurie yra viena iš komandos motyvavimo priemonių, patys savaime nėra blogis, svarbu, jog priemonės ir lėšos tam būtų naudojamos atsakingai, atsižvelgiant į galimybes ir keliamus tikslus.

Valstybės kontrolė pati neorganizuoja Kalėdų švenčių darbuotojams, organizuoja renginius tik darbuotojų vaikams (savo patalpose, už dovanėles vaikams susimoka patys tėvai iš asmeninių lėšų).