Neišspręsta problema

Kaip panaudoti gyventojų rinkliavas už gyvūnus, valdžia spręs tik kitąmet. Tačiau gyventojai, neturintys kur vedžioti šunų, tam skirtos aikštelės nori jau dabar.

Reikia aikštelės

Pietinėje miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai miesto valdžios prašo įrengti šunų dresavimo ir vedžiojimo aikštelę.

„Esame priversti iš naujo įregistruoti šunis ir mokėti mokesčius. Tačiau nedaroma nieko, kad gyvūnų savininkai turėtų tinkamas šunų vedžiojimo ir dresavimo sąlygas, o tik griežtinami reikalavimai, vedama agitacija prieš šunis ir jų šeimininkus spaudoje ir per televiziją. Mikrorajone vyksta policijos reidai, skiriamos baudos“, - tai citata iš laiško, kurį Žardės mikrorajono gyventojai adresavo Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui. Trisdešimt laišką pasirašiusių klaipėdiečių prašo merą padėti įrengti šunų dresavimo ir vedžiojimo aikštelę už jų pinigus, kviečia merą pačiam įvertinti situaciją, apsilankius prie Žardės rajone esančio tvenkinio.

Rinkliava – į biudžetą...

Klaipėdos savivaldybės taryba nusprendė, kad nuo 2002 metų lapkričio 1 d. visi gyventojai privalo įregistruoti ir ženklinti savo šunis bei kates bei mokėti vietinę rinkliavą už gyvūnų įregistravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Raginimus susimokėti rinkliavas, įmokos mokėjimo kvitus, įvairius pranešimus gyvūnų savininkams siunčia bendrovė Gyvūnų registracijos centras, o gyvūnų savininkų pinigai patenka ne į šios bendrovės, bet į savivaldybės biudžetą. Gyvūnų registracijos centro veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė tvirtino, kad būtent valdininkai ir privalo įsteigti šunų vedžiojimo aikšteles. Anot jos, gyventojų apklausa paro-dė, kad dauguma šunų savininkų tokioms aikštelėms įrengti siūlė skirti daugiausiai lėšų.

Iš biudžeto – įmonei

Finansų skyriaus vyr. specialistė Dalia Miciutė sakė, kad nėra griežtai reglamentuota, kam turi būti paskirstyti iš gyventojų surinkti mokesčiai – rinkliavos už šunų ir kačių laikymą.

Pasak jos, iš biudžeto finansuojamos įvairios programos, tarp jų – ir Gyvūnų registracijos centro. Tačiau šunų savininkų patogumui kol kas konkrečiai nenuveikta nieko. „Pinigai renkami į miesto biudžetą, bet tai nereiškia, kad kiekvienas litas ir grįš gyvūnų savininkams“, - sakė D. Miciutė. Pasak jos, sprendimą dėl aikštelių įrengimo politikai gali priimti kitąmet, todėl jų įrengimas būtų finansuojamas iš naujojo biudžeto.

Iš miesto valdžios sprendimu nustatytų mokesčių už gyvūnų registravimą ir jų laikymą daugiabučiuose anksčiau žadėta finansuoti beglobių gyvūnų gaudymo, karantino ir utilizavimo paslaugas. Šias paslaugas Klaipėdoje atlieka bendrovė “Nuaras”, kurios savininkė yra viešosios įstaigos Gyvūnų registracijos centras veterinarijos gydytoja J. Gustaitienė. Iš šių pinigų taip pat bus atliekama gana brangiai - 92 litus - kainuojanti gyvūnų identifikacijos (ženklinimo) paslauga. Ši paslauga nėra privaloma, tačiau dėl savo gyvūnų besibaiminantys klaipėdiečiai gali paprašyti atlikti šią paslaugą, už kurią sumokama iš biudžeto, taigi ir tų pačių gyventojų, rinkliavų.

Niekas nesikeičia?

Anksčiau mokesčius už gyvūnų registraciją ir laikymą daugiabučiuose rinko namų valdos ir bendrijos. Kur ir kaip jos panaudojo tuos pinigus, valdininkai nežino. Aišku tik tiek, kad tie pinigai nebuvo naudojami nei šunų aikštelėms įrengti, nei joms tvarkyti. Tiesa, kai kurie namų valdų vadovai įsitikinę, kad mokesčius už gyvūnų registraciją ir jų laikymą daugiabučiuose jie rinko teisėtai ir naudojo pagal paskirtį. Kai kuriose valdose iš surinktų pinigų buvo mokama kiemsargiams, kuriems tekdavo valyti šunų priterštas teritorijas. Dabar už rinkliavų pinigus savivaldybė perka konteinerius šunų ekskrementams...