Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių skundų greitųjų COVID-19 testų byloje

„Rouen Grains“ skundas nepriimtas dar birželio 20-ąją, kitos atsakovės byloje, „Profarma“ – birželio 28-ąją, o pakartotinis kreipimasis praėjusią savaitę nepriimtas praleidus praleidus tam skirtą terminą. Dar vienos atsakovės, „Bona diagnosis“, pakartotinis bandymas pateikti skundą nepriimtas taip pat praėjusią savaitę.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas gegužę nustatė, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms – „Profarmai“ bei „Bona diagnosis“ – nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Teismas bendrovių skundų nepriėmė nagrinėti konstatavęs, kad juose nekeliami klausimai, kurie atitiktų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, o pakartotiniuose skunduose, teismo nuomone, argumentai iš esmės atitiko ankstesniuosius.

Bendrovių skunduose keltos abejonės dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo pagrįstumo, be kita ko, tvirtinant, jog teismo išaiškinimus „galima vertinti kaip Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje draudžiamą kainų reguliaciją srityje, kurioje kainos nėra reguliuojamos“.

„Profarma“ savo skunde tvirtino, jog iki šiol nėra buvę atvejų nė vienoje kitoje ES šalyje, kad viešojo pirkimo sutarties kaina teisme būtų peržiūrėta ir valstybė gautų „nuolaidą“ post factum – po prekių pristatymo ir sunaudojimo. Bendrovės teigimu, iki šiol visa atsakomybė už viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus būdavo priskiriama procedūras vykdantiems perkantiesiems subjektams, bet ne verslui.

Apeliacinis teismas sprendimą dėl daugiau nei 4 mln. grąžinimo valstybei priėmė išnagrinėjęs prokurorų skundą dėl vasarį paskelbto Vilniaus apygardos teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismo sprendimu prokuroro ieškinys dėl įsigytų greitųjų COVID-19 testų buvo atmestas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tenkino prokuroro prašymus dėl aktualių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Antrosios instancijos teismas nuo sudarymo momento pripažino niekinėmis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ir bendrovės „Profarma“ viešojo pirkimo-pardavimo sutartį bei susijusią „Profarma“ ir bendrovės „Bona diagnosis“ sudarytą sutartį.

Teismas nusprendė taikyti restituciją ir iš abiejų bendrovių valstybės naudai priteisė 4 mln. 142 tūkst. 600 eurų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos ir iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pernai sausį Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia NVSPL sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl daugiau kaip pusės milijono greitųjų testų „COVID-19 EXPRESS“ įsigijimo už bendrą daugiau nei 6 mln. eurų sumą ir valstybės naudai priteisti 4 mln. 142 tūkst. 600 eurus.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų vertinimu, minima pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta neieškant kito tiekėjo, neįvertinus kitų pasiūlymų, sutikus su bendrovės pasiūlyta kaina ir dėl to sumokėjus ženkliai daugiau nei rinkos įkainiais.

Pasak prokurorų, tokiu būdu buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas ir neracionaliai panaudotos valstybės biudžeto lėšos.