Anot institucijos, dar 2017 metais buvo vertintas valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimas individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai. Tačiau Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos dėl tinkamo valstybės pasirengimo iki šiol nėra įgyvendintos.
Audito duomenimis, nuo 2022 iki 2025 metų pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti buvo skirta 12,6 mln. eurų. Valstybės rezervą sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – nuo medicinos priemonių iki maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių. Visgi auditoriai nustatė, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių ir terminų bei iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai.
„Mes negalime aklai kaupti atsargų tikėdamiesi, kad jos kada nors tiks. Kiekvienas rezervui skirtas euras turi būti panaudotas ten, kur rizika didžiausia. Tik tada, kai valstybės rezervas ir savivaldybių veiksmai atitiks realius gynybos ir saugumo planus, galėsime pasitikėti valstybės pasirengimu“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Kiekvienas rezervui skirtas euras turi būti panaudotas ten, kur rizika didžiausia.
Valstybės kontrolė pažymi, kad kilus grėsmei valstybės saugumui valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos. Pirmąsias 72 valandas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės. Tačiau auditas parodė, kad šis modelis nėra įteisintas, o savivaldybės reikiamų maisto atsargų nekaupia.
Auditoriai taip pat nustatė, kad dauguma Vyriausybės nustatytų metinių valstybės rezervo sukaupimo užduočių 2021–2024 metais nebuvo įvykdytos. Dėl to 2024-aisiais liko nepanaudota 37 proc. asignavimų, o dalis lėšų buvo panaudota kitoms valstybės rezervo tvarkytojų reikmėms.
Nustatyta ir tai, kad valstybės rezervui maisto produktų atsargos kaupiamos ne jas įsigyjant ir sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis, nors toks sprendimas nebuvo pagrįstas kaštų ir naudos analize. Be to, atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir galimų jų padarinių. Todėl kilus pavojui dalis valstybės rezervo atsargų gali būti neprieinamos.
Auditas parodė, kad nėra aiškiai suplanuota, kas būtų atsakingas už valstybės rezervo atsargų pristatymą į panaudojimo vietas. Dėl to kyla rizika, kad atsargos ekstremaliųjų situacijų metu gavėjų nepasieks laiku.
Valstybės kontrolė Vyriausybei ir kitoms už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms pateikė 16 rekomendacijų. Jas įgyvendinus, dar šiemet būtų galima suplanuoti realiems pavojams pritaikytą valstybės rezervą, o iki 2030 m. patvirtinti jo sukaupimo planą.
Vyriausybės kancleris: jau imtasi veiksmų nustatytoms spragoms šalinti
Vyriausybės kanceliarija sutinka su Valstybės kontrolės audito išvadomis ir teigia, kad kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru ir kitomis institucijomis imsis veiksmų, siekdamos pašalinti valstybės nustatytas spragas, planuojant ir valdant valstybės rezervą.
„Pateiktose audito įžvalgose matomos per ne vienerius metus susikaupusios spragos, kurių sprendimui jau imtasi veiksmų. Tarp jų – numatytas aiškus koordinavimas, patikėtas Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam krizių valdymo centrui, ir per artimiausią pusmetį suplanuoti darbai, kaip efektyvinti sistemą. (...) Kartu su atsakingomis institucijomis užtikrinsime, kad reikalingi pokyčiai būtų įgyvendinti laiku, o valstybės rezervas būtų planuojamas ir valdomas pagal aukščiausius standartus“, – pranešime teigė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.
Anot Vyriausybės kanceliarijos, jau šį pusmetį bus patikslinti valstybės rezervo sudarymo principai ir kriterijai bei Valstybinio lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo planas.
Taip pat per pirmąjį šių metų pusmetį bus atlikta maisto produktų rezervavimo kaštų ir naudos analizė ir parengtas efektyvus ilgalaikis maisto rezervo modelis.
Be to, bus tikslinamas nacionalinis gyventojų evakuacijos planas ir parengtas naujas gyventojų aprūpinimo maistu algoritmas, aiškiai apibrėžiant savivaldybių atsakomybes ir finansavimo modelį.
Šiuo metu taip pat yra pradėta valstybės rezervo sandėlių išdėstymo peržiūra ir rengiama jų plėtros strategija, kuria siekiama sumažinti saugojimo rizikas, padidinti atsargų saugumą ir užtikrinti, kad krizės atveju valstybės rezervas būtų lengvai pasiekiamas.
Be to, bus siekiama sukurti ir įdiegti centralizuotą duomenų mainų ir administravimo sistemą, pritaikytą didelių apimčių informacijos tvarkymui saugiame tinkle. Ji užtikrins, kad visi valstybės rezervo administravimo subjektai veiktų pagal vienodus, standartizuotus ir patikimus duomenis.
Premjerė po Valstybės kontrolės audito: Vyriausybė nedelsdama imasi darbo
Premjerė Inga Ruginienė tikina, jog Vyriausybė „nedelsdama imasi darbo“.
„Valstybės rezervo sandara bus nuosekliai reformuojama, atsižvelgiant į pasikeitusias grėsmes ir 2024 m. pabaigoje patvirtintą Nacionalinę rizikos analizę. Jau šį pusmetį bus patikslinti rezervo sudarymo principai ir kriterijai, atnaujintas Valstybinio lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, kad rezervas būtų tiesiogiai susietas su realiomis rizikomis ir poreikiais“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė Vyriausybės vadovė.
„Taip pat bus atlikta maisto rezervo kaštų ir naudos analizė ir parengtas ilgalaikis, ekonomiškai efektyvus modelis, garantuojantis stabilų maisto tiekimą krizių atvejais. Kartu bus tikslinamas gyventojų evakuacijos planas ir parengtas aiškus gyventojų aprūpinimo maistu algoritmas, apibrėžiant savivaldybių atsakomybes ir finansavimą“, – pabrėžė ji.
Be to, I. Ruginienė pažymėjo, kad svarstoma koreguoti ir valstybinio maisto rezervo formavimą.
„Vakar pasiūliau keisti ir patį valstybinio maisto rezervo formavimą – daugiau produktų pirkti tiesiogiai iš ūkininkų, o artėjant galiojimo pabaigai juos perduoti nepasiturintiems, o ne naikinti. Pavedžiau Maisto tarybai jau šį pavasarį pateikti konkrečius siūlymus, kaip šią sistemą iš esmės pagerinti“, – teigė ji.
(be temos)
(be temos)