Mokslininko Charleso Darwino evoliucijos teorija iš esmės pakeitė požiūrį į žmonijos raidą ir uždavė begalę klausimų: Kodėl žmonės mylisi? Iš kur atsiranda gėlių žiedai? Kodėl rausta mūsų skruostai? Tačiau daugiausiai nežinomųjų – dėl žmogaus kilmės. Ne vienus metus gyvybė buvo siejama su dieviškuoju pradu tačiau, ilgainiui toks aiškinimas nesugebėjo įtikinti skvarbaus žmogaus proto. Mes – iš beždžionių? Tuomet ar galima tikėtis, kad zoologijos sode įkalintos šimpanzės, makakos ir gorilos vieną dieną virs kompiuterininkais, kasininkais arba podiumu žingsniuojančiomis ilgakojėmis manekenėmis?

"Jei žemėje nebūtų juodaodžių, būtų sunku įrodyti žmogaus kilmę iš beždžionės", – paklaustas apie žmogaus pradą, Ch.Darwino žodžius citavo vienas geriausių evoliucijos teorijos žinovų Lietuvoje, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto zoologijos katedros vedėjas profesorius habilituotas daktaras Rimantas Rakauskas.

Vasario 12-ąją, kai visame pasaulyje buvo švenčiamos Ch.Darwino gimimo 200-osios metinės, apie garsųjį mokslininką ir jo atradimą R.Rakauskas diskutavo Kauno Botanikos sode surengtoje paskaitoje "Darvinizmas – velnio sėkla ar geniali teorija?"

Žirafai patogiau gyventi

Nors XVIII–XIX a. pradžios mokslas dar nesugebėjo visiškai paaiškinti gyvybės atsiradimo priežasties, buvo sukaupta pakankamai duomenų naujai teorijai. Ją savo knygoje "Rūšių atsiradimas natūraliosios atrankos būdu, arba Pranašesnių veislių išlikimas kovoje dėl būvio" 1859 m. išdėstė Ch.Darwinas.

Keliaudamas po pasaulį britų gamtininkas priėjo svarbią išvadą, kad visos organizmų rūšys yra giminingos, išsivysčiusios viena iš kitos. Tolesnį jų išlikimą esą kontroliuoja aplinkos sąlygos, todėl nemokantieji prisitaikyti pasmerkti išnykti.

Geriausias savo savybes, padedančias išgyventi tam tikromis sąlygomis, būtybės perduoda iš kartos į kartą. Taip per tam tikrą laiką, pasak mokslininko, iš vienos augalų arba gyvūnų rūšies gali atsirasti nauji porūšiai. XIX a. pradžioje prancūzų gamtininkas Jeanas Baptiste'as Lamarck'as rašė, kad organizmai gali išsiugdyti reikiamas savybes, tačiau nesugebėjo tinkamai paaiškinti, kaip jos perduodamos kitoms kartoms. Atsakymą Ch.Darwinui pasufleravo sociologas Thomas Malthusas, nagrinėjęs gyventojų kaitą. Jis teigė, kad žmonių skaičius auga geometrine progresija, o jiems reikalingi maisto ištekliai – aritmetine.

Vadinasi, žmonių gimsta daugiau, nei yra maisto. Ch.Darwinas šią mintį pritaikė visai gamtai, kur kova už būvį lemia stipriausiųjų išlikimą ir užtikrina jų tęstinumą. "Žvilgtelėkime į žirafas. Dėl ilgo kaklo gyvūnai gali lengvai pasiekti maistą, todėl likusį laiką jie skiria dauginimuisi", – pavyzdžiais evoliucijos teoriją iliustravo ir daktaras R.Rakauskas.

Tikėti mokslininku ar ne?

Tačiau ar visi Ch.Darwino knygos puslapiuose išdėstyti teiginiai yra teisingi? "Žmogui niekada ant kaktos neišaugs ragas, nes jis paprasčiausiai neturi ten išaugti", – įsitikinęs R.Rakauskas.

Tuomet kaip paaiškinti šį pavyzdį? Australijoje atrasta medūza, kuri dėl itin sudėtingų regos organų galėtų būti geriausiai matantis gyvis, tačiau tam jai trūksta pakankamai išvystytos nervinės sistemos.

Tripedalia cystophora tropiniuose vandenyse rado švedų mokslininkas Denas Nilsenas. Jis suskaičiavo, kad medūza turi 24 akis: 16 iš jų – įprasti fotoreceptoriai, o likusios – "kristalėliai", kokius ir turi aukštesnieji gyvūnai. Medūzos matomumo laukas yra beveik 360 laipsnių, bet ji nesugeba sufokusuoti žvilgsnio ties aplinkiniais objektais. Regėjimas paprastai reikalauja aktyvaus galvos smegenų veikimo, tačiau šie daugialąsčiai tokių neturi.

Medūzos tradiciškai vaizduojamos evoliucinio vystymosi laiptų apačioje. Šie padarai, kaip manoma, išsivystė iš sliekų, o iš jų kilo daugelis kitų gyvūnų. Pagal Ch.Darwino teoriją, atsitiktinės mutacijos įsitvirtina ir yra perduodamos iš kartos į kartą tik tada, kai jas turintys gyvūnai labiau prisitaiko prie juos supančios aplinkos. Tuomet kas atsakys į klausimą: kodėl medūzos išvystė "nereikalingą" organą, kuris nesuteikia jokių evoliucinių privalumų?

Dviejų teorijų sugretinimas

Praėjus daugybei metų, Ch.Darwino teorija ir toliau kelia daugybę prieštaravimų. Aštriai į šios iškilios asmenybės teiginius žiūri dalis tikinčiųjų.

Ne veltui kai kurių šalių mokyklose griežtai draudžiama tarti šio keliautojo, biologo, tyrėjo vardą ir skleisti jo teorijas. "Noriu pabrėžti, kad Ch.Darwinas buvo giliai tikintis ir praktikuojantis anglikonas, kuris nesiekė paneigti Dievo egzistavimo. Jam rūpėjo vienintelis dalykas – suprasti, kaip atsiranda tam tikros rūšys", – kai kurių kritikų argumentus atmetė R Rakauskas.

Beje, visai neseniai Vatikanas pripažino, kad Ch.Darwinas ėjo teisingu keliu, pareikšdamas, kad žmogus išsivystė iš šimpanzių. Vatikano kultūros tarybos vadovas arkivyskupas Gianfranco Ravasis pareiškė, kad Darwino teorija neprieštarauja krikščioniškajam mokslui, o jos pėdsakų esą jau galima atrasti šventojo Augustino ir šventojo Tomo Akviniečio darbuose. Arkivyskupas pareiškė, kad biologinė evoliucijos teorija bei krikščioniškas žmogaus atsiradimo suvokimas tik papildo vienas kitą. Jis pridūrė, kad bažnyčia niekada nėra formaliai pasmerkusi Ch.Darwino teorijos.

"Melskis ir tau bus atleista. Stenkis ir aš tau padėsiu. Įsigilinus į šiuos Aukščiausiojo žodžius, galima suprasti, kad jis ragina kovoti už būvį. Tai, ką savo teorijoje akcentuoja ir Ch.Darwinas", – panašumų ieškojo R.Rakauskas.

Einame susinaikinimo link?

Nepaisant nenutrūkstančių diskusijų ir dvejonių, negalima paneigti fakto, kad evoliucijos teorija padarė įtaką įvairioms mokslo sritims.

Informacinių technologijų programuotojai, kurdami kompiuterių programinę įrangą, elgiasi pagal pačius elementariausius atrankos dėsnius: išbando programos funkcijas realybėje, siekia, kad jos labiau atitiktų vartotojų poreikius. Remiantis evoliucijos teorija, bandoma aiškinti ir asmenybės elgesį, kurį, pasak evoliucinės psichologijos atstovų, lemia psichologinis prisitaikymas. Deja, kaip visuomet, yra ir kita medalio pusė. 1996 m. gimė avelė Dolly – pirmasis suaugusio žinduolio klonas. 2001 m. JAV mokslininkai paskelbė klonavę pirmuosius žmogaus embrionus, tačiau jų tyrimo rezultatai nebuvo patvirtinti.

Dar po šešerių metų klonuoti pirmieji makakų embrionai. Vėliau pasirodė pranešimų, kad genetikams pavyko gauti embrioninių kamieninių ląstelių iš žmogaus odos ląstelių. Ar gyvų organizmų klonavimas – taip pat evoliucijos teorija? "Avelė Dolly buvo tik konstruktorių darbas. Ko jis vertas, pamatėme natūralioje atrankoje – gyvūnas neišgyveno, – teigė ir R.Rakauskas, po akimirkos savo kalbai suteikęs religinių atspalvių. – Visagalis sako, kad nuodėmė didžiuotis savimi. Nuodėmė, nes mes esame tik viena rūšis."

Darvinisto manymu, panašūs veiksmai žmoniją gali atvesti iki susinaikinimo, tačiau net ir branduolinės katastrofos atveju atsiras rūšių, kurios nebus nušluotos nuo Žemės paviršiaus. "Noriu pasakyti: saugokime mažumas. Gal kada nors romai, iškėlę homo sapiens vėliavą, skelbs apie savo išlikimą, kai daugumos mūsų jau nebus", – apžvelgdamas Ch. Darwino knygos puslapius samprotavo R.Rakauskas.