A.Šimelionio kelionės į Klaipėdą neišvargina

Šeštadienio pokalbis apie valstybinę tarnybą, politikų charizmą bei gyvenimą kaime

Kilęs iš Šiaulių rajono, beveik tris dešimtmečius gyvenantis kaime prie Šilutės, 49 metų Alvidas Šimelionis kasryt atvažiuoja į uostamiestį, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją.

Čia – jo darbovietė.

Ne vienerius metus dirbęs Valstybinėje švietimo priežiūros tarnyboje, šiemet A.Šimelionis pradėjo vadovauti Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamentui.

Karjeros pradžia - mokykloje

- Ar platus Jūsų atsakomybės laukas?

- Departamentas rūpinasi specialiosiomis mokyklomis, globos namais, pensionatais, kitomis įstaigomis. Pernai iš Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo perėmėme uostamiesčio E.Balsio menų gimnaziją, S.Šimkaus konservatoriją bei Švėkšnos sanatorinę mokyklą. Nuo šių metų jau kuruojame Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės biblioteką.

Departamento atsakomybės lauke – iš viso devyniolika įstaigų.

- Negąsdina atsakomybė?

- Turiu patirties. Baigęs aukštąją mokyklą dirbau istorijos ir visuomenės mokslų mokytoju, mokyklos direktoriumi, Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriuje.

Pedagogo patirtį papildė politinė veikla. Esu socialdemokratas, jau penktą kartą išrinktas dirbti Šilutės rajono savivaldybės taryboje. Esu buvęs vicemeru, dirbau, o šią kadenciją vadovauju Socialinių reikalų komitetui.

Jaudina negerovės

- Kokios visuomenės negerovės Jums atrodo skubiai taisytinos?

- Bėdų yra ne viena, tačiau labiausiai jaudina kasmet vis labiau įžūlėjantis vadinamųjų naujųjų lietuvių veržimasis į švietimo, sveikatos apsaugos bei kitas valstybės gyvenimo sritis. Pinigingų tautiečių tikslai – savanaudiški, moralės bei viešojo intereso principai jiems neegzistuoja.

Liūdina kasmet ryškėjanti šalies šeimų diferenciacija. Vieni tėvai rūpinasi vaikų likimu, kitiems gimdytojams svarbios socialinės pašalpos, savo atžalas patiki globos namams. Mažųjų globotinių skaičius kasmet didėja. Nors vaikų globos namų darbuotojai nuoširdžiai dirba, vis tiek jie vaikams – svetimi, negali atstoti tėvų. Neatsitiktinai kartas kartėmis sudrebame išgirdę apie kvaišalus vartojančius, nusikaltimus darančius paauglius.

Vertina charizmą

- Kaip ilsitės po darbo? Skaitote?

- Spaudą – visada. O knygų pasaulyje nepraranda žavesio Oskaras Vaildas, pasidaviau Jurgos Ivanauskaitės populiarumo bumui. Dabar pasimėgaudamas skaitau apie šimtą asmenybių, labiausiai pakeitusių pasaulį.

Nustebino tai, kad pirmasis, padaręs didžiausią įtaką žmonijos istorijai, - Mahometas. Iš tiesų kasdienės pasaulio naujienos patvirtina, kad islamas ir musulmonai daro milžinišką poveikį dabarčiai.

- Jūsų nuomone, kokia asmenybės pagrindinė savybė turėtų būti, kad darytų poveikį žmonėms?

- Jei būtų aišku, kaip pasidaryti charizmą, tai kiekvienas ją užsinorėtų turėti.

- Jums, socialdemokratui, ko gero, charizmatiškiausia yra Algirdo Brazausko asmenybė?

- Norime to ar ne, tačiau visas atkurtos nepriklausomybės laikotarpis yra su juo – šalies Prezidentu ir Premjeru susijęs. Žvelgiant plačiau, šiuolaikinei Lietuvos nepriklausomybės istorijai didžiausią įtaką padarė tarpusavyje tarsi kovojantys A.Brazauskas ir Vytautas Landsbergis.

Šypsosi iš „3K“

- Kodėl Jus vadina didžiąją politiką primenančiu „3K“?

- Vadovaujuosi nuostata, kad jei darai – padarai. Iššūkius mėgstu. Dabar madingi projektai „2K“: Klaipėda-Kaliningradas, Kirkilas- Kubilius. Šypseną kelia, kai Šilutėje išgirstu mane vadinant „3K“. Iš tiesų vadovauju trims komitetams: Šilutės savivaldybės Socialinių reikalų komitetui, Kovo 11-osios proga nusipelniusius Šilutės rajono žmones įvertinančiam „Sidabrinės nendrės“ komitetui, taip pat Šilutės ir Ljungby (Švedija) draugijos komitetui. Pastarosios draugijos veikla tiesiogiai siejasi su mano darbu. Itin svarbus bendras vaikų vasaros poilsio projektas – švedai per tarptautinę programą „Pasaulio vaikai“ kasmet finansuoja 160 Klaipėdos apskrities vaikų vasaros poilsį Kintuose, „Vėtrungės“ poilsiavietėje.

Atgaiva – sodyboje

- Kaip ilsitės po valdiškų ir visuomeninių darbų?

- Mano namai – Juknaičiuose, kurie buvo šviesulys sovietinėje Lietuvoje. Juose atsiradau iškart po studijų, kai buvau paskirtas dirbti mokykloje. Jau 27 metai šiame kaime gyvenu. Turint didelę sodybą neišeina dykinėti. Reikia daug dirbti, prižiūrėti, kurti. Man tai įdomu.

- Ką kurti?

- Turiu prisitempęs akmenų, medžių. Dabar kaip padėjėjas talkinu kuriant medžio skulptūrą – ąžuolinę abstrakciją, papuošiančią sodybą.

- O krapų ir agurkų neauginate?

- Yra kampelis ir tam, tačiau erdvė skirta dar ir akmeniui, medžiui. Ir miškelį pasodinsiu. Po keliomis pušimis ir beržais grybai auga. Žadu sodo sąskaita daugiau medžių pasodinti, savotišką šeimos parkelį sukurti.

- O šioje gražioje sodyboje kiek Jūsų šeimynykščių gyvena?

- Belikome dviese su žmona. Tačiau kai suvažiuoja abu sūnūs, kurių vienas – vedęs, dar kiti giminės, tuomet ūžia visi namai.

- Papasakokite apie žmoną, vaikus.

- Mano antroji pusė Violeta – Juknaičių pagrindinės mokyklos direktorė. Vyresnėlis Ugnius – prodiuseris ir žurnalistas, Baltijos televizijai rengia užsienio žinias, prodiusuoja laidą „Namų darbai“, dirba projekte „Dangus“. Jo žmona – irgi žurnalistė. Kitas sūnus - Vilius studijuoja Vilniaus universitete, Tarptautinėje verslo mokykloje.

- Vadinasi, kasryt iš sodybos į Klaipėdą ir iš jos važinėjate?

- Taip, savo automobiliu. Ir ne vienerius metus. Pastaruoju metu kelionių laikas ypač greitai pralekia, nes galvoju, kaip kitą savaitę pasveikinti socialinius darbuotojus su Pasauline socialinių darbuotojų diena bei teatralus su jų profesine švente.