Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija

„Tai yra pasaulinio masto visuotinės bažnyčios šventė, ilgai lauktas tarptautinis pripažinimas ne tik Teofiliaus Matulionio, bet jo asmenyje ir mūsų Lietuvos istorijos, mūsų kankinių“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį Vilniuje sakė metropolitas G. Grušas.

Anot jo, T. Matulionio skelbimas palaimintuoju „iškelia ir visą Lietuvos praėjusio amžiaus skaudžią istoriją į pasaulinį lygmenį“.

T. Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmės rengiamos sekmadienį Vilniaus Katedros aikštėje. Beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Pasak G.Grušo, T.Matulionio paskelbimas palaimintuoju tikintiesiems reiškia galimybę per jį priartėti prie Dievo.

„T. Matulionio patirtis, jo buvimas mums, mūsų tautai, yra ypatingai svarbus. T. Matulionis savo laiku ragino žmones melstis šventajam Kazimierui, todėl kad jis, kaip mūsų tautietis, mus labiau supras ir galės labiau užtarti. Tie žodžiai dabar atsisuka atgal į T. Matulionį, kuris paskelbtas palaimintuoju tampa mūsų maldų objektas (...). Dabartinėje geopolitinėje padėtyje, kuri kelia nerimo kaip ir ankstyvesnieji metai, jis visa tai sugebėjo ramiai priimti, pasitikėdamas Dievo apvaizda, ir jis užtarėjas tampa mums, mūsų tautai“, – dėstė G. Grušas.

Anot jo, tam, kad T. Matulionis būtų kanonizuotas – paskelbtas šventuoju, – reikėtų įrodyti stebuklus, nutikusius per jį prašant Dievo malonių. Beatifikacijos byla Romoje rūpinęsis kunigas Mindaugas Sabonis sako, kad jau yra pranešimų apie tokius stebuklus.

„Buvo patirtos malonės saugant šeimą, patirtos malonės apsisprendžiant dėl gyvybės, patirtos malonės vaduojantis iš priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų. Vienas labai gražus liudijimas jaunos šeimos – galbūt tai bus kanonizacijos pradžia: vaikelis, kuriam medikai nustatė smegenyse krešulį ar kažką, buvo nuspręsta, jog tą vaikelį reikės operuoti, skelti jo galvelę, žodžiu, laukė labai rimta operacija, pasak tų tėvelių, kurie meldėsi į Teofilių Matulionį, po mėnesio susirinkęs medikų konsiliumas nustatė, kad tas vaikutis sveikas“, – pasakojo dabar kariuomenės kapelionu dirbantis M.Sabonis.

Iškilmėse Vilniuje, Katedros aikštėje, sekmadienį laukiama iki 50 tūkst. žmonių, ceremonijoje dalyvaus ir kariuomenė, nes T. Matulionis yra buvęs Lietuvos kariuomenė vyriausiasis kapelionas.

T. Matulionis šiandien gali būti pavyzdžiu mums visiems nebijoti rinktis tai, kas yra teisinga, nebijoti rinktis, to kelio, kuris yra, akivaizdu, sudėtingesnis, kuriame reikės kentėti.

„Sekmadienį taip pat matysite šiek tiek Lietuvos kariuomenės aukštėje, garbės sargyba neš relikvijorių. Gali kilti klausimas, kodėl čia tiek Lietuvos kariuomenės, tai Lietuvos kariuomenė gerbia savo buvusį vyriausiąjį kapelioną. Turėsime tarp svečių ir kitų kraštų kariuomenė ordinarų vyskupų“, – pasakojo G. Grušas.

T. Matulionio gyvenimą nagrinėjęs M.Sabonis, be kita ko, sakė, kad šis represijas patyręs dvasininkas buvo žmogiškas ir drąsus.

„Geras pavyzdys“

„T. Matulionis būtų geras pavyzdys tokios sveiko ir blaivaus šventumo apibrėžimo. Labai dažnai šventieji yra pristatomi kaip kažkokie teletabiai, kurie gyvena savo šalyje, dainuoja savo daineles ar džiaugiasi savo džiaugsmais, tiesiog kažkas ten, o mes esame čia (...). Tiesiog akivaizdu, kad T.Matulionis gyveno liesdamas žemę, jo šventumas nėra kažkokie paranormalūs reiškiniai ar kažkokia malonė, kuriai gauti nereikia stengtis, nereikia nuoširdžiai atsiverti Dievui. T. Matulionis, kaip ir kiekvienas iš mūsų, klausė savęs, ką aš darau, jis klausė savęs, koks teisingas kelias“, – kalbėjo M. Sabonis.

Anot jo, T. Matulionio pavyzdys rodo, kad nereikia bijoti rinktis sunkesnio kelio.

„Džiugu, jos T. Matulionis šiandien gali būti pavyzdžiu mums visiems nebijoti rinktis tai, kas yra teisinga, nebijoti rinktis, to kelio, kuris yra, akivaizdu, sudėtingesnis, kuriame reikės kentėti. Kaip pasakoja jo giminaičiai, ateinant antrajai sovietų okupacijos bangai, T. Matulionis jau užsisakė šimtasiūlę, šiltus batus, nes jis buvo apsisprendęs likti Lietuvoje ir jisai žinojo, kas jo laukia“, – pasakojo M.Sabonis.

T. Matulionis gimė 1873 metais Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje Molėtų rajone, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 metais jis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje – Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje.

1923 metais kunigas buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 metais Petrapilyje vyskupas Antonijus Maleckis T.Matulionį slapta įšventino vyskupu, bet tais pačiais metais jis vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į lagerį Solovkų salose Rusijoje. Į Lietuvą dvasininkas grįžo 1933 metais. 13 metų padirbęs dvasininko darbą, T.Matulionis išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau – į Mordoviją.

Į Lietuvą vyskupas grįžo 1956-aisiais, apsigyveno Birštone, nes sovietų valdžia neleido įsikurti Kaišiadoryse, kur dirbo iki tremties. Vėliau už Vincento Sladkevičiaus įšventinimą vyskupu jis ištremtas į Šeduvą.

Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 metais vyskupui T. Matulionui suteikė arkivyskupo titulą. Tų pačių metų rugpjūtį bute Šeduvoje darant kratą arkivyskupui suleista neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, jis mirė.