- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su kiekvienais rinkimais socialiniai tinklai tampa vis svarbesniais informacijos sklaidos kanalais, kuriuose politinės žinutės dažnai susipina su humoru ir ironija. Šiandien rinkėjai ne tik stebi debatus ar skaito straipsnius, bet ir dalijasi memais, komiškais informacijos vienetais, sparčiai plintančiais internete.
Šių laikų karikatūros
Memas – komiška nuotrauka ar piešinys su tekstu, kuriais dalijamasi internete.
Tokios platformos kaip „TikTok“ leidžia vos per keletą akimirkų kitiems atskleisti savo politines pažiūras. Vis dėlto trumpieji vaizdo įrašai „TikTok“ ar politiniai memai dažniausiai suvokiami tik kaip pramoga.
Ar gali šie socialinių tinklų elementai formuoti rinkėjų nuomonę? Apie politinį humorą socialiniuose tinkluose, memų įtaką rinkimams ir galimas rizikas pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto mokslininkė, socialinių medijų ekspertė dr. Justina Zamauskė.
Politinis humoras, interneto memų kultūra tampa vis labiau neatskiriama rinkimų dalimi. Politinių memų kultūra ypač pasklidusi JAV rinkimų metu, šie memai išplinta ir kitose šalyse. Vienas iš pastarųjų dienų ryškiausių pavyzdžių yra JAV prezidento rinkimuose dalyvaujančios Kamala Harris apibūdinimas kaip „brat“. Kitas pavyzdys – po paskutiniųjų K. Harris ir Donaldo Trumpo debatų nusiritusi memų banga. Šiuose debatuose kandidatas į prezidentus D. Trumpas pareiškė, kad imigrantai „valgo kates ir šunis“. Interneto vartotojai, pasinaudodami dirbtiniu intelektu, sukūrė gausybę memų su katėmis ir šunimis, skatinančiais balsuoti už kandidatą, ginantį juos nuo imigrantų, taip pašiepdami D. Trumpą.
Pasak dr. J. Zamauskės, tokie memai yra tam tikra šių laikų karikatūros forma: „Anksčiau karikatūras piešti buvo kur kas sunkiau nei šiandien kurti memus, o politika – viena jautriausių temų, kuria žmonėms patinka diskutuoti. Dėl to ir kuriami politiniai memai. Tokie memai daro įtaką rinkimams, kadangi jie taip pat perduoda politinę informaciją.“
Pasak mokslininkės, politiniai memai Lietuvoje nėra plačiai paplitę: „Lietuvoje politinio humoro atvejų galima rasti, memų – taip pat, tačiau jie nėra itin plačiai paplitę. Nišiniuose socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Reddit“, jų rasti galima daugiau. Įtakos rinkėjų nuomonei ir politikų reputacijai jie turi, tačiau labiau tikėtina, kad šie memai labiau pastiprina jau turimą nuomonę, nei ją pakeičia.“
Politika – viena jautriausių temų, kuria žmonėms patinka diskutuoti. Dėl to ir kuriami politiniai memai.
Politinė poliarizacija
Socialinių medijų ekspertė teigia, kad politinis humoras socialiniuose tinkluose dažniausiai skatina politinę poliarizaciją: „Memai dažniausiai yra kuriami norint pastiprinti jau turimą nuomonę ar įsitikinimus, kadangi pašiepiančiais memais siekiama pasijuokti iš tų politikų, kurių nepalaikome. Tokie memai pastiprina tų asmenų įsitikinimus, kurie jau ir taip dvejojo memuose vaizduojamų politikų tinkamumu, tačiau nepakeičia nuomonės tų, kurie juos palaiko.“
Anot dr. J. Zamauskės, šios poliarizacijos skatinimas yra didžiausia politinio humoro ir memų kultūros rizika: „Šios atskirties skatinimas internetinėje kultūroje gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių demokratinei visuomenės santvarkai. Kuo didesnė atskirtis tarp skirtingų politinių pažiūrų auditorijų, tuo sunkiau visuomenei priimti bendrus sprendimus ar susitarti visiems svarbiais klausimais.“
„TikTok“ – politinėms žinutėms?
Ypač tarp jaunimo išpopuliarėjusioje socialinėje platformoje „TikTok“ gausu trumpų vaizdo įrašų, susijusių su politika ir rinkimais, itin daug šių vaizdo įrašų dažnai kuriami memų pagrindu, jie yra pašiepiantys, dažniausiai skirti juokui sukelti.
„Trumpų vaizdo įrašų „TikTok“ pagrindinė paskirtis yra pramoga, tačiau kartu jie formuoja nuomonę apie vaizduojamų politikų tinkamumą arba netinkamumą atlikti pareigas“, – įžvalgomis dalijasi tyrėja.
Ekspertė teigia, kad kol kas politinis humoras socialiniame tinkle „TikTok“ nėra efektyvesnis už tradicines politines kampanijas, kadangi nemaža rinkėjų auditorijos dalis, ypač Lietuvoje, nenaudoja šio socialinio tinklo arba jame esančio turinio nevertina kaip rimtos komunikacijos kampanijos dalies.
„Beje, dažniausiai toks turinys yra kuriamas pačių rinkėjų, o ne politinių partijų, todėl jis neprilygsta tiesioginei komunikacijai“, – atskleidžia dr. J. Zamauskė.
Vis dėlto mokslininkė mano, kad ateityje politikai bus aktyvesni socialinėje medijoje ir patys kurs daugiau turinio: „Jeigu kalbame apie pačių politinių partijų turinį „TikTok“, kol kas tokių pavyzdžių neturime daug, šios platformos politinei komunikacijai praktiškai neišnaudojamos. Tačiau memų ar humoristinių vaizdo įrašų, manau, netruksime sulaukti. Šiems rinkimams jau buvo pristatyta dainų, šokių, asociatyvių, „paprastą gyvenimą“ vaizduojančių vaizdo įrašų. Tai tik parodo, kad politikai ieško būdų, kaip sudominti žmones, tad ateityje galime tikėtis ir memų ar politinio humoro socialiniuose tinkluose.“
Artėjant 2024 m. Seimo rinkimams, VU tęsia ciklą „VU ekspertai padeda suprasti“, kuriame VU mokslininkai analizuoja, komentuoja ir apžvelgia visuomenei aktualias temas, rinkimų svarbą ir jų poveikį įvairioms sritims.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos uostas atnaujino laivybą, stipraus vėjo dar laukiama
Pirmąją 2025 metų dieną dėl stipraus vėjo apribota laivyba Klaipėdos jūrų uoste ketvirtadienio rytą vėl atnaujinta, BNS pranešė uosto direkcija. ...
-
Trijų Karalių šventėje Kaune – iškilminga eisena, dainos ir šokiai iki nakties
Aušrinės žvaigždės vedami, egzotiškomis dovanomis nešini, gausios svitos lydimi Kauno pasveikinti atkeliauja Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. ...
-
Trijų Karalių eisena Vilniuje kvies atsisveikinti su šventiniu laikotarpiu
Sausio 6-ąją kalėdinį laikotarpį Vilniuje tradiciškai užbaigs Trijų Karalių šventė, kuri bus paminėta iškilminga teatralizuota eisena ir šventiniu koncertu prie prakartėlės Katedros aikštėje. ...
-
Metų sandūroje – stichijos siautėjimai
Naujametinę naktį uostamiestyje daugiau bėdų pridarė dangus nei švenčiantys klaipėdiečiai. Policija užfiksavo keletą muštynių, į areštinę vežė girtus vairuotojus, o ugniagesiai dešimtis kartų vyko pjaustyti skersai k...
-
Bandomuosiuose matematikos pasiekimų patikrinimuose galės dalyvauti aštuntokai ir vienuoliktokai
Šiemet bandomuosiuose matematikos pasiekimų patikrinimuose galės dalyvauti ne tik dešimtokai ir dvyliktokai, bet ir aštuntokai, vienuoliktokai, praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). ...
-
Studijų kokybės vertinimo centrui vadovaus Zinaida Manžuch
Ketvirtadienį darbą pradeda nauja Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Zinaida Manžuch, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. ...
-
Vilniaus rajono socialiniams darbuotojams – kompensacijos
Siekdama į rajoną pritraukti daugiau socialines paslaugas teikiančių darbuotojų, Vilniaus rajono savivaldybė nuo sausio 1 dienos kompensuos šios profesijos asmenų kelionių į darbą išlaidas. ...
-
Sinoptikai perspėja: į Lietuvą ateina šlapdriba ir pūga
Sinoptikai artimiausiu metu žada žiemiškus orus. Sulauksime lengvo šaltuko, sniego, kai kur gali kilti pūga. ...
-
Prasideda kasmetinis šaukimas į privalomąją karo tarnybą5
Ketvirtadienį prasideda kasmetinis jaunuolių šaukimas į privalomąją karo tarnybą. Jis truks visus metus. ...
-
Nuo karo pradžios Lietuvos restauratoriai sutvarkė per 1,5 tūkst. vertybių iš Ukrainos
Nuo karo pradžios į Lietuvą pervežta per 1,5 tūkst. nuo karo išgelbėtų kultūros ir meno vertybių iš Ukrainos. Kūriniai eksponuoti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus surengtose parodose, dalis jų tyrinėta ir restauruota. ...