Ar reikia mokyklose kalbėti apie seksualinę pakraipą?

S. Matoškaitė su savo kolegomis pastebėjo nemažai trūkumų naujoje lytiškumo ugdymo programoje.

Jie mano, kad jauni žmonės nėra pakankamai paruošiami. Trūksta esminių gebėjimų, pavyzdžiui, paaiškinti, kas yra sveiki ar toksiški santykiai.

„Lytiškumo ugdymas apima daug įvairių temų: seksualinio priekabiavimo, seksualinio smurto prevencija, kur kreiptis, kaip reaguoti, ką daryti“, – teigė S. Matoškaitė.

Šiuo metu egzistuojančioje programoje šių savybių S. Matoškaitė su kolegomis pasigedo. Atvirauta, kad trūksta temų ir apie lyčių lygybę, kontracepcijos priemones.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kol kas esančioje programoje tėra biologiškai pristatoma, kaip veikia kūnai, jų sandara.

„Bet kažko daugiau apie santykius, prevenciją, kažkurių temų vis gi trūksta“, – tikino S. Matoškaitė.

Slidžios temos

Kyla klausimas, ar bus pedagogų, specialistų ir mokytojų, kurie drįstų aiškinti daug giliau apie lytiškumą. Kita vertus, ne visiems tėvams toks turinys atrodo priimtinas. Gali kilti diskusijų ir nesutarimų dėl švietimo apie seksualinę orientaciją, lyčių lygybę, kontracepciją.

Kita vertus, dažnai paaugliai patys susiranda atsakymus į jiems rūpimus klausimus, kartais išmano apie tokias temas daugiau nei mokytojai.

S. Matoškaitė pritarė, kad ši tema yra stigmatizuota ir apie ją kalbėti ne visada būna patogu.

„Mes dvejojame kaip ir ką pasakyti, bet, man atrodo, kad mokykloje ypač svarbu paminėti tokias temas, kad jauni žmonės būtų pasiruošę, jiems tai nebūtų kažkas naujo ir tie gyvenimo įgūdžiai būtų ugdomi“, – pripažino pašnekovė.

„Dėl mokytojų parengimo. Aišku, tai yra labai svarbu. Tai, kad bus nauja programa neužtikrina to, jog ji bus kokybiškai įgyvendinta“, – dėstė S. Matoškaitė.

Tvirtinama, kad mokytojams bus teikiamos metodinės rekomendacijas apie ką reiktų kalbėti, apie ką pasakoti ir į ką svarbu atsižvelgti.

„Matysime, kaip šis procesas bus sukoordinuotas“, – sakė S. Matoškaitė.

Dabartinė situacija

Šiuo metu apie minimas temas mokyklose pasakoja biologijos mokytojai, tačiau tiksliai pasakyti – sunku.

„Kaip konkrečiai tas tinklelis išsidėsto ir ką mokytojai pamini ar nepamini, būtų sudėtinga įvertinti. Vieno dalyko tam skirto tikrai nėra“, – nusivylė S. Matoškaitė.

Pašnekovė tikino, kad tėvų perauklėti tikrai nebūtina.

„Tėvų auklėti nereikia. Jeigu yra noras paruošti tuos vaikus gyvenimui, kad jie galėtų save apsaugoti, tai yra labai svarbu žmogaus brandai, saviraiškai“, – tikino S. Matoškaitė.

Dabar yra teikiami pasiūlymai bendrojo ugdymo programoms, tačiau norima, kad lyčių lygybės temos būtų akcentuojamos jau darželiuose.

„Tai kažkokia pradžia, žmogaus teisių supratimas“, – kalbėjo S. Matoškaitė.

Tiesa, dabartinėje programoje ekspertams kai kas kelia klausimų ir abejonių.

„Tikrai galima rasti įvairių naratyvų: dvasingumą, gyvybės pradėjimą, kad susilaikymas yra geriausia kontracepcijos priemonė. Ta religinė įtaka ugdymo programoje tikrai matoma“, – stebėjosi S. Matoškaitė.

Siekiama, kad naujoje programoje būtų mažiau religijos ir daugiau teisiškai bei moksliškai grįstų temų.

Tyla viską tik pablogins?

Suaugusiųjų visuomenėje, kai kalbama apie seksualinę tapatybę ar seksualinę pakraipą, dažnai kyla konfliktų. Spėliojama, kas vyktų mokyklose, jei ten būtų dėstomos panašios temos.

Vaikas yra pastatomas į labai sudėtingą poziciją.

„Kalbėti yra svarbu. Vaikas turi suprasti, kad turi būti priimtas toks, koks yra. Įvairovė yra labai natūralu. Nekalbėjimas tam tikromis temomis visiškai nesprendžia problemos, o dar labiau ją stigmatizuoja“, – dėstė S. Matoškaitė.

Teigiama, kad nutylint problemas ar nepatogias temas labiausiai nukenčia vaikai.

„Vaikas yra pastatomas į labai sudėtingą poziciją. Pats vaikas nežino, kas ir kodėl nutikę. Tas kalbėjimas, pagarbus tarpusavio dialogas, supratimas, priėmimas būtų labai naudingas“, – pasakojo S. Matoškaitė.

Pašnekovė tikina, kad ji su komanda tikrai stengsis ir į naują lytiškumo ugdymo programą dės daug pastangų. Bus siekiama įtraukti visų reikiamų temų, tikimasi gerovės visuomenei.

„Turbūt lūkestis, kad tos programos jau būtų įgyvendinamos kitais metais, bet būnant mūsų pozicijoje iš nevyriausybinio sektoriaus sunku numatyti, kaip viskas pakryps“, – užbaigė S. Matoškaitė.