Ar lengva įšokti į kario batus?

Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje paūmėjus daugelio lietuvių patriotiškiems jausmams, vis daugiau kalbant apie poreikį nuo jaunų dienų ugdyti patriotiškumą ir gerinti jaunuolių fizinį pasirengimą, gerokai daugiau norinčiųjų tapti nariais sulaukė tokios organizacijos, kaip Lietuvos šaulių sąjunga.

Įstoti tapo sunkiau

Nutarus grąžinti privalomąją pradinę karo tarnybą ir daliai visuomenės ėmus reikšti nepasitenkinimą tuo, kitos dalies atsakas buvo gausiai įsirašyti į savanorių šauktinių gretas.

Vis dėlto iki formalaus ir neformalaus švietimo srities ši banga dar neatsirito. Vienur stebima stojančiųjų mažėjimo tendencija, kitur – daugiau norinčiųjų nebetelpa, dar kitur – tiesiog nebėra pačios mokyklos.

Didėjantį norinčiųjų įstoti skaičių stebi Generolo P.Plechavičiaus kadetų mokykla Kaune, tačiau teigia, kad po kruopštaus jų motyvacijos įvertinimo ne visi gali įstoti.

Tikrina motyvaciją

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje priėmimo studijuoti procedūros dar nebaigtos, tad statistinių duomenų aukštoji mokykla kol kas negali pateikti. Vis dėlto, akademijos Karinio rengimo administravimo poskyrio viršininko majoro Ramūno Grėsiaus teigimu, atsižvelgiant į Lietuvos demografinę padėtį, pastaraisiais metais stebima stojančiųjų mažėjimo tendencija. Beje, didžiausio susidomėjimo sulaukia ne Gynybos ir saugumo institucijų valdymo ar Moderniųjų gynybos technologijų vadybos, o Tarptautinių santykių studijos.

Būsimieji mokslo kolegos "sausumos kadetų dvasia" ugdomi Generolo P.Plechavičiaus kadetų mokykloje, kurioje yra 5–12 klasės. Šioje mokykloje mokiniai dar bus priimami iki liepos 21 d.

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danguolė Žekevičienė dienraščiui sakė, kad mokykla turi labai tikslinę ją pasirenkančią mokinių kategoriją. Trečius metus veikianti mokykla pastebi norinčiųjų įstoti daugėjimo tendenciją, bet priima tik išties motyvuotus joje mokytis. "Yra noras, ir yra galimybės. Motyvacinis pokalbis vyksta su kandidatu ir su jo tėvais – atkrinta nemažai. Vis dėlto apskritai mokinių mokykloje gausėja", – teigė D.Žekevičienė.

Jūrų kadetų neliko

Beveik dešimtmetį veikusi Juodkrantės jūrų kadetų mokykla buvo uždaryta pernai. Joje nuosekliai mažėjo mokinių – kaip ir visame regione, bet taip ir nebuvo įrengtas bendrabutis, kad mokytis į mokyklą galėtų atvykti vaikai iš toliau. Uždarius mokyklą, praėjusių metų liepą krašto apsaugos ministro Juozo Oleko patarėjas viešiesiems ryšiams Vaidotas Linkus teigė, kad jau svarstomos galimybės steigti naują kadetų mokyklą Rusnėje, tačiau tai esanti ne Krašto apsaugos ministerijos, o Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atsakomybės sritis.

ŠMM kol kas negali pateikti konkrečių mokyklos kūrimo perspektyvos planų, be to, atostogų metu trūksta galinčių situaciją detaliau pakomentuoti specialistų, tačiau teigia, kad pati idėja nėra palaidota.

Susidomėjimas augo, galimybės – ne

Visuomeninėje sukarintoje organizacijoje Lietuvos šaulių sąjunga jaunuoju šauliu galima tapti sulaukus veinuolikos metų, šauliu – nuo aštuoniolikos metų. Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių vadas atsargos kapitonas Vytautas Žymančius sakė, kad padidėjęs susidomėjimas jaunųjų šaulių veikla pastaraisiais metais jaučiamas, tačiau jau porą metų nesikeičia būrelių skaičius. Jų visoje Lietuvoje dabar yra 160. Jaunųjų šaulių būtų daugiau, jeigu būtų galimybių užtikrinti, kas juos ugdys.

"Jaunųjų šaulių yra tiek, kiek turime kompetentingų juos saugoti ir su jais dirbti žmonių. Dabar turime žiūrėti į veiklos kokybę ir nesistengiame dirbtinai didinti narių skaičiaus. Būtų malonu, kad daugumoje mokyklų veiktų būreliai, bet šiandien jų turime 160, ir šis skaičius apie dvejus metus nesikeičia. Mokyklos rodo nemažą susidomėjimą, skambina paklausti, kaip galima būtų organizuoti jose mūsų būrelius, tačiau kai paklausiame, ar jie gali skirti tam mokytoją, paaiškėja, kad negali", – pasakojo V.Žymančius.