Skambina pavojaus varpais dėl tiltų: strategijai parengti turime trejus metus

– Ar važiuodami tiltais galime jaustis saugūs?

– Na, kol kas važiuojam saugiai, bet matom tuos paskutinius įvykius, jie gali atsitikt bet kada. Ar mes jaučiamės saugūs, turėčiau atsakyt ne aš, bet kelių direkcijos atstovai, tie, kurie vertina tiltų nusidėvėjimą, vertina priemones jiems pagerinti. Tai, kad padėtis nėra gera, rodo tie įvykiai, atsitikę pernai. Tai rodo, kad kažką reikia keist.

– Turbūt pagal tuos procentus, kurie buvo įvardyti, kiek tiltų reiktų suremontuoti, gal tada reiktų atvirkščiai klausti – kiek turim tiltų, kurie atitinka šiuolaikinius standartus ir kuriais važiuoti yra tikrai saugu?

– Sakykim, tie tiltai, kurie statyti maždaug nuo 2005 m. ir vėliau, projektuoti pagal naujus standartus, kurie galioja visoje Europos Sąjungoje, tarp jų – ir Lietuvoje. Tai tų tiltų sauga, bent šiuo momentu, yra turbūt pakankama. Bet neturim pamiršti, kad juose taip pat gali atsirasti defektai, po dešimt ar 20 metų gali būti ta pati situacija, kaip ir su senesniais tiltais. Tai tie tiltai pakankamai patikimi, atitinka šiuolaikinius standartus. Senieji tiltai, kaip jūs minėjot, 80 proc., su jais reikia kažką daryti, imtis intervencinių priemonių per artimiausią dešimtmetį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu tie sovietinio projektavimo tiltai negali atlaikyti šiuolaikinių apkrovų, kaip paprastai paaiškinti, kas su jais gali nutikti? Ar tiesiog pradės byrėti gabalais ir laiku pastebėję sustabdysim ar gali atsitikti visiškas kolapsas netikėtai?

– Na, normos yra kaip prievolė projektuotojams ir inžinieriams projektuojant tiltus ir vertinant jų būklę. Mums labai svarbu žinoti esamą tilto apkrovą, kokios transporto priemonės važiuoja. Paimkim magistralę, tai natūralu, kad ja važiuoja daug sunkiasvorių transporto priemonių – tai joms turi būti taikomi griežčiausi reikalavimai. Jeigu paimsim mažesnio intensyvumo kelią, kuris yra mažiau apkrautas, kuriuo galbūt pravažiuoja viena transporto priemonė, natūralu, kad tiems tiltams gali būti taikomos mažesnės apkrovos. Galbūt tokiu būdu galim išspręsti lėšų problemą. Mes turim tiltus suskirstyti į tam tikras kategorijas pagal eismo intensyvumą, pagal apkrovų intensyvumą.

– O lėšų reikia tikrai nemažai?

– Lėšų reikia tyrimams. Bet galutinėj situacijoj, kai mes jau įgyvendinam intervencines priemones, atliekam remontus, natūralu, kad mažesnio intensyvumo tiltams reikės mažiau lėšų negu, tarkim, magistraliniam keliui. Tai link to reikėtų eiti ir aš paminėjau, kad tam mes turim trejus metus.

– Ką tai reiškia?

– Tai nereiškia, kad tiltai po trejų metų sugrius, neturėtume gąsdint žmonių, kad po trejų metų kažkas atsitiks. Bet mes pereinam prie naujos kartos Europos normų ir aš kaip ir Standartizacijos komiteto atstovas esu atsakingas už tų normų kūrimą arba, tiksliau, adaptavimą Lietuvai. Ir mes turim trejus metus, kad parengtume būtent tą strategiją tiltų apkrovoms, kuri leistų kuo realistiškiau įvertinti esamas apkrovas.

– O kaip remontuojami tie seni tiltai? Gal vis dėlto neapsimoka jų po gabaliuką lopyti, o tiesiog reiktų nugriauti ir pastatyti naują?

– Jeigu atliekamas paprastas remontas, kuriam nereikia darbų projektavimo, mes galime neatsižvelgti į esamas apkrovas ir tada tos priemonės įgyvendinimas daug paprastesnis. Bet jeigu mes turime tiltą, kuriam reikalingas projektavimas, tada turim vadovautis statybos įstatymu, kuris įpareigoja taikyti naujas normas. Na, Lietuvoj naujos normos yra panašios kaip ir visoj Europoj ir natūralu, kad tos apkrovos yra didelės. Ar statyti naują tiltą, ar kapitaliai remontuoti, turi įvertinti savininkas. Jis turi įvertinti pagal lėšų poreikį ir pagal tai, kiek tą tiltą dar planuojama eksploatuot. Jeigu jį planuojama eksploatuot dar dešimt metų, o po dešimties metų numatoma kažkokia plėtra tilto, tai galbūt ir neapsimoka investuot didesnių pinigų.

– Bet jeigu tiltai nebus taip tvarkomi, kokios išeitys toliau – riboti eismą?

– Tai viena iš išeičių – riboti eismą. Ribojimas, dažniausiai matom iš Kėdainių, neduoda tos apčiuopiamos naudos, todėl, kad kartu turi būti prevencija. Turi būti prevencija, kuri reguliuotų, kad tikrai laikomasi tų taisyklių, galbūt ir baudos didinamos ir panašiai. Tai čia yra gana svarbus dalykas.