LAIVYNO PRIVATIZAVIMAS

Ar bus pasiūlyta pakelti kartelę?

Valstybės turto fondas vakar išsiuntė AB Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL) privatizavimo dalyviams laišką, kuriame pranešama apie šio užsitęsusio proceso naujoves. Laivyno vadovybė pritarė konkurso komisijos nuomonei išbraukti iš konkurso dalyvių sąrašo vieną galimą pirkėją, o dviem kitiems rekomenduoti pagerinti pasiūlymus.

“Klaipėdos” žiniomis, iš konkurso pasitraukia Danijos kompanija “Trident Marine”, pasiūliusi didžiausią kainą už 66,66 proc. LJL akcijų – 33 milijonus litų. Yra žinoma, kad konkurso komisija domėjosi kompanijos patikimumu Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir Valstybės saugumo departamente. Matyt, iš šių institucijų gautas atsakymas ir buvo neigiamo įvertinimo priežastis. Beje, laivininkystės smulkiųjų akcininkų susivienijimas pateikė faktų apie “Trident Marine” nepatikimumą dar šių metų kovą.

“Įstatymai reikalauja, kad mes privalome pasiūlyti konkurso dalyviams pagerinti ankstesnius pasiūlymus, jei jų anksčiau siūlytos kainos skirtumas yra ne didesnis kaip 15 procentų. Tai pasakytina ne tik apie kontrolinio paketo kainą, bet investicijas ir pinigų už akcijas išmokėjimo terminus. Pagal naują tvarką dabar nėra būtina jų mokėti iškart – galima ir dalimis, bet nesumokėtai daliai reikia patikimos banko garantijos. Be abejo, pirmenybė teikiama galimam pirkėjui, kuris moka visus pinigus tuoj pat. Kalbant apie investicinius pasiūlymus, pasakytina, kad dėmesys kreipiamas tik į finansines investicijas, kurios viršija įstatinį kapitalą”, - “Klaipėdai” sakė privatizavimo konkurso organizavimo komisijos pirmininkas Liutauras Radzevičius.

Neoficialiais duomenimis, Danijos kompanijos “Rederiet Fabricius” ir Norvegijos -“Continental Ship Management” konsorciumas pasiūlė už LJL akcijų kontrolinį paketą 22,1 mln. Lt ir dar 40 mln. dolerių investicijų, bet ruošėsi mokėti pinigus dalimis, o didesnę žadėtųjų investicijų dalį sudarytų laivai. Be kita ko, LJL vadybos, Lietuvos bendrovių “Saniteks” ir “Prime Investment” konsorciumas, pasiūlęs už laivininkystę 20,09 mln. Lt be jokių investicijų, žadėjo mokėti visus pinigus iš karto.

“Mes dar turime tam tikrą rezervą kelti akcijų kainas, nors mokėti daugiau nei įvertinta laivininkystė – reiškia neneigti bankroto galimybės. O 33 mln. litų kaina tuo labiau nėra reali. Žinoma, jei mes taptume laivininkystės savininkais, be investicijų neišsiverstume. Tai suprantama – reikia atnaujinti laivyną, plėtoti kompaniją. Bet mes iš principo nepareiškėme apie galimas investicijas: tai laivyno savininko, o ne valstybės reikalas”, - tvirtino lietuviškojo konsorciumo vadovas ir laivininkystės generalinis direktorius Vytautas Vismantas.

Galimi mūsų šalies investitoriai turi ir kitų rezervų gerinti privatizavimo sąlygas. Jie, skirtingai nuo užsieniečių, yra suinteresuoti išsaugoti Lietuvos vėliavą ir kurti naujas darbo vietas laivuose. Matyt, komisija privalėtų įvertinti ir sėkmingą laivyno valdymą. Pastaraisiais metais LJL laivai nebuvo sulaikyti užsienio uostuose už saugaus plaukiojimo taisyklių pažeidimus, o jų varžovai tuo pasigirti negali.

Klaipėdos jūrų transporto akcinės bendrovės jūrininkai, prieštaravę savo kompanijos privatizavimui, mano, kad pasisekė ir jiems, ir Lietuvai – laivai neišplaukė su svetimomis vėliavomis. Ar taip pat pasiseks ir Lietuvos jūrų laivininkystei?