Apsipirkimo internetu pavojai: karti kaunietės patirtis

Patogu, bet rizikinga

Daugelis linkę manyti, kad apsipirkimas – vienas mėgstamiausių moterų užsiėmimų. Tačiau tikrai ne visų ir kartais ši iš pirmo žvilgsnio maloni pramoga gali tapti tikra kančia.

Neretai nuvykę į sausakimšą prekybos centrą pasižadame sau daugiau čia negrįžti. Tokie norai nesunkiai sprendžiami, perkant elektroninėse parduotuvėse. Internete, be kita ko, randame platesnį asortimentą nei fizinėse parduotuvėse. Šiais laikais dauguma internetinių parduotuvių siūlo palankias pristatymo ir prekių grąžinimo sąlygas, pavyzdžiui, jei prekė nepateisina lūkesčių, galima ją grąžinti.

Bet kartais daikto grąžinimas gali tapti galvos skausmu. Į „Kauno dieną“ kreipėsi kaunietė, elektroninėje parduotuvėje įsigijusi kelis drabužius. Išpakavusi pastebėjo, kad vienas drabužis su akivaizdžiu defektu, tad nuvežė į fizinę parduotuvę grąžinti. Tokia galimybė buvo numatyta pirkimo sąlygose.

Viename šių sąlygų punkte rašoma: „Parduotų prekių trūkumai šalinami, nekokybiškos prekės keičiamos, grąžinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Mažmeninės prekybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 738.“

Neatidavė pinigų

Tačiau klientės laukė netikėtumas. Elektroniniu paštu moteris buvo informuota, esą pirminės apžiūros metu nustatyta, kad vieno drabužio audinys suplėšytas, o, pagal internetinės parduotuvės taisykles, prekės grąžinimas galimas, jei ji yra nedėvėta, nesugadinta, su nenuimtomis ir nepažeistomis originaliomis etiketėmis.

„Atsižvelgę į šią priežastį, nesutinkame grąžinti už prekę sumokėtos sumos“, – atsisveikino elektroninė parduotuvė. Anot klientės, prekė buvo nedėvėta, su visomis etiketėmis, todėl ji ryžosi parašyti dar kartą ir paprašė iš naujo įvertinti situaciją, nes kitaip bus priversta kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).

Elektroninės parduotuvės administracija dar kartą pareiškė, kad jų darbuotojos dirba atsakingai ir, pakuodamos klientės užsakytą drabužį, tikrai būtų pastebėjusios tokį didelį defektą. Buvo padaryta išvada, kad audinys pažeistas mechaniniu būdu, greičiausiai išpakuojant užsakytas preke, todėl pardavėjas atsisakė tenkinti klientės prašymą ir rekomendavo kreiptis į VVTAT.

Kreiptis į tarnybą klientė nespėjo, nes elektroninė parduotuvė persigalvojo, gavusi „Kauno dienos“ klausimus. Parduotuvės administracija netruko susisiekti su kliente ir pasiūlė situaciją išspręsti taikiai – grąžinti pinigus.

Dėl klientės ir parduotuvės tolesnės draugystės neviešiname parduotuvės pavadinimo. Tačiau panašių atvejų yra buvę ne vienas.

Jeigu vartotojas nepasinaudoja savo teise apžiūrėti prekę, vėliau itin sudėtinga įrodyti, kad pažeidimai atsirado ne dėl vartotojo kaltės, ją išpakuojant ar panašiai.

Neprarasti budrumo

Susidaro įspūdis, kad interneto pardavėjai mėgina pasinaudoti sunkiai įrodoma prekės išpakavimo akimirka. Natūralu, kad tikimės gauti tai, ką užsisakėme, todėl išpakuojant prekę nė nepagalvojame įjungti telefono filmavimo kamerą ir visą veiksmą užfiksuoti.

VVTAT sutiko pakomentuoti situaciją: „Nurodytu atveju svarbu, kad vartotojas nebūtų atlikęs su preke daugiau veiksmų, nei tai būtina pagal prekės pobūdį. Gavus pranešimą, būtų vertinama, kiek vartotojas galėtų išbandyti tokią prekę fizinėje parduotuvėje.“

VVTAT pažymėjo, kad, kilus ginčui dėl grąžintos prekės būklės, kiekvienos situacijos atveju būtų vertinami šalių pateikti įrodymai, todėl vartotojams patariama aktyviai juos rinkti, pavyzdžiui, fiksuoti prekės būklę išpakavimo metu ir kokia ji buvo prieš supakuojant grąžinimui pardavėjui.

„Mechaninių pažeidimų kilmė paprastai vertinama žiūrint, kokius konkrečius įrodymus turi kiekviena iš ginčo šalių“, – teigė VVTAT vyresnioji patarėja Milda Deimantė.

Patarimai vartotojams

Vartotojams svarbu atkreipti dėmesį, kad pristatytą prekę būtina apžiūrėti nedelsiant, geriausia dalyvaujant pačiam kurjeriui, nepasirašyti jokių dokumentų dėl prekės pristatymo ir pretenzijų neturėjimo, jos tinkamai neapžiūrėjus.

Jeigu vartotojas nepasinaudoja savo teise apžiūrėti prekę, vėliau itin sudėtinga įrodyti, kad pažeidimai atsirado ne dėl vartotojo kaltės, ją išpakuojant ar panašiai. Vartotojo atidumas sprendžiant tokio pobūdžio ginčus yra labai svarbus.

„Jeigu prekė pristatyta bekontakčiu būdu ar kurjeris nesudarė galimybės prekę apžiūrėti jam dalyvaujant, ją apžiūrėti būtina nedelsiant ir apie pastebėtus trūkumus iš karto informuoti pardavėją. Kiekvienu atveju ginčo aplinkybės vertinamos individualiai“, – aiškino M. Deimantė.

Anot VVTAT atstovės, internetinė prekyba vis labiau populiarėja. Vartotojai neretai naudojasi teise atsisakyti nuotolinės sutarties, t. y. per keturiolika dienų grąžinti lūkesčių neatitikusią prekę pardavėjui.