- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija baigė pirmąjį Lietuvos teritorijos bendrojo plano rengimo etapą, kurio metu atlikta esamos būklės analizė bus pristatyta ketvirtadienį.
Plano analizės pristatyme dalyvaus aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Kaip skelbiama Aplinkos ministerijos parengto Bendrojo plano analizėje, Europos kontekste Lietuvos tiek užstatytų teritorijų, tiek gyventojų tankio rodikliai yra vieni mažiausių, nėra žymių, globaliai pastebimų plėtros procesų. Pagal urbanizacijos laipsnio ES klasifikaciją, Lietuva tarp ES šalių turi daugiausiai kaimiškųjų teritorijų.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda yra matomi Europos miestų tinkle, tačiau tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal reikšmingumą ar įtaką šiuo metu yra regioninės reikšmės. Vilnius išskirtinis tuo, kad yra valstybės sostinė (numatoma prijungti prie „Rail Baltica“), Kaunas – tranzito („Via/Rail Baltica“) ir logistikos centras, Klaipėda – jūrų uostas, orientuotas į veiklas, susijusias su jūra.
Lietuvos oro uostai, pagal atliekamų skrydžių kryptis ir apimtis, yra integruoti į pasaulinį susisiekimo tinklą, pasiekiamumas nėra patenkinamas, nes stinga tiesioginių skrydžių net į kai kurias ES šalių sostines. Vilniaus oro uostas pagal aptarnaujamus keleivių srautus Baltijos jūros regione yra 5-oje vietoje ir nusileidžia Varšuvos, Rygos, Krokuvos ir Gdansko oro uostams.
Bendrajame plane taip pat išskiriamas kraštovaizdis, kuris patiria ir nuolatinį visuomenės ūkinės veiklos poveikį. Jautriausios kraštovaizdžio kaitai yra gyvųjų organizmų ekosistemos, o labiausiai pastebima besikeičianti kraštovaizdžio dalis – žemėnaudų struktūra.
Bendrasis teritorijos planas yra įrankis kokybiškai suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Dabartinio Bendrojo plano (BP) galiojimas baigsis 2020 m., tad iki tol turi būti parengtas naujos kartos strateginis dokumentas, tarnausiantis įvairių sričių specialistams.
Bendrasis Lietuvos planas, tikimasi, taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – iki 2050 metų. Sprendiniai yra ypač svarbūs ir siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų, mat šiems pasiekti kiekviena šalis turi pati numatyti tam tikras priemones.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba2
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...
-
Bandomasis laikotarpis darbe: kokiu atveju jis gali būti pratęstas?1
Darbo inspektoriai sulaukia vis daugiau skundų dėl bandomojo termino darbe. Aiškėja, kad jį darbdaviai neretai kėsinasi pratęsti ilgiau nei tris mėnesius, nori nemokėti atlyginimo ar kitaip išnaudoja kėdę besimatuojantį kolegą. ...