- Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagrindinės Europos Sąjungos gyventojų problemos – imigracija ir terorizmas, tačiau lietuviams daugiausia rūpesčių kelia nedarbas ir augančios kainos, apžvelgdamas „Eurobarometro“ apklausos rezultatus LRT RADIJUI sako sociologas Vladas Gaidys. Beje, priduria „Vilmorus“ vadovas, nors Europos Sąjunga jos gyventojai labiau nepasitiki nei pasitiki, Lietuva pagal pasitikėjimą ES institucijomis užima pirmą vietą.
– Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo, kad imigracija – dažniausiai tiek lietuvių, tiek visų europiečių nurodoma problema, su kuria susiduria ES. Daugiau kaip pusė europiečių pritaria bendrai ES migracijos politikai. Taigi kokias svarbiausias problemas įvardija ir lietuviai, ir kitose ES valstybėse gyvenantys žmonės?
– Jūs paminėjote, kad ES gyventojai sako, jog pagrindinė ES problema – imigracija ir terorizmas. Bet, kalbėdami apie savo šalį, daugumos šalių, kaip ir Lietuvos, gyventojai mini bedarbystę. Lietuvoje aktuali ir kita problema – bent jau gegužės mėnesį minėtas kainų augimas. Ta problema nuo rudens pakilo 12 procentinių punktų.
– Taigi Lietuvos žmones labiau jaudina ne migracijos problemos, o būtent kasdienis gyvenimas?
– Reikia pasakyti, kad problemų paminėjimas labai priklauso nuo konkrečios situacijos ir įvykių. Gegužės mėnesį, be Eligijaus Masiulio, buvo „kalafiorų skandalas“. Gegužė buvo kainų lyginimo mėnuo.
– Ir tai atsiliepė apklausoms?
– Be jokios abejonės.
– Ką ES gyventojai apskritai mano apie ES ateitį? Kokia lietuvių pozicija dėl ES ateities?
– Lietuviai bent jau 10 metų pasižymėjo proeuropietišku požiūriu – jie pasitiki ES. Šį kartą Lietuva užima pirmą vietą pagal pasitikėjimą ES institucijomis. O ES vidurkis jau yra neigiamas – daugiau nepasitikima negu pasitikima.
– O kas yra euroskeptikai?
– Didžiausia euroskeptikė yra Graikija – pagal visus parametrus ten nuotaikos ypač blogos. Bet yra ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, ar reikėtų į ES priimti kitas šalis. Šiuo atveju Lietuva užima gana pozityvią vietą – 64 proc. apklaustųjų mano, kad reikia priimti. Bet už tų skaičių slypi kiti aspektai – ne vienas tyrimas rodo, kad lietuviai labai norėtų priimti Ukrainą, Rumunija nori priimti Moldovą. O Vakarų Europos šalys nelinkusios priimti kitų šalių (čia turima galvoje Turkija). Beje, Lietuva mato save kaip ES narę, bet yra šalių, kurios mato savo ateitį be ES, – tai Jungtinė Karalystė, Slovėnija ir Kipras.
– Kaip europiečiai atsako į klausimą, ar yra jie patenkinti savo gyvenimu?
– Iš esmės patenkinti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių (Danijos, Švedijos, Suomijos) gyventojai patenkinti beveik 100 proc. Lietuviai mažiau patenkinti, nors dauguma patenkinti arba greičiau patenkinti. Tačiau šis tyrimas parodė, kad pasitenkinimas krito net 9 procentiniais punktais (nuo 75 proc. iki 66 proc.). Nors daug metų buvo nuolatinis lėtas augimas, šį kartą kažkas nutiko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sausio 13-osios išvakarėse Kaune pražydo „Neužmirštuolių pieva“6
Sekmadienio pavakarę Kaune buvo surengta tradicinė „Neužmirštuolių pievos“ akcija, skirta prisiminti tautos didvyrių ryžtą ir drąsą ginant mūsų tėvynę. Renginio metu keli šimtai kauniečių suformavo „Neužmir...
-
Sausio 13-osios įvykių liudininkai: širdelė vis dar dreba1
Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos laisvės gynėjai pagerbti Seime. Prie Vilniaus televizijos bokšto, Nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Parlamento uždegti atminimo laužai. Nuo kruvinų sausio įvykių prabėgo jau trečdalis am...
-
Sausio 13-osios minėjimas Klaipėdoje: neužmirškime savo didvyrių
Sekmadienį, sausio 12-ąją, klaipėdiečiai tradiciškai ir jautriai paminėjo Laisvės gynėjų dieną – susirinkusieji prie Sąjūdžio būstinės ir Klaipėdos savivaldybės tylos minute pagerbė 14 žuvusiųjų už laisvą Lietuvą, taip pat ...
-
Prie Vilniaus televizijos bokšto uždegtas laužas: per šimtą žmonių pagerbė Sausio 13-osios aukas
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų. ...
-
Ministrė pasakė, ką mano apie telefonų ribojimą mokyklose
Naujoji švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad poreikį nacionaliniu mastu reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose matytų tik iškilus visuotiniam poreikiui. ...
-
Geologai: Papilės piliakalnio nuošliauža toliau slenka
Lietuvos geologijos tarnybos specialistams praėjusį mėnesį apžiūrėjus Papilės I piliakalnį pastebėta, kad jo deformacijos nesustojo – aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus. ...
-
Kariuomenės vadas: visiška netiesa, kad kažkas ateis ir mus apgins21
Sausio pabaigoje bus atidarytas divizijos štabas, sako kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras. ...
-
Jeglinskas neatsitraukia nuo idėjos dėl šauktinių: kažkas turi pasakyti, kad karalius – nuogas9
Nors idėją ilginti privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį politikai bei jaunimo organizacijos sutiko skeptiškai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas kartoja – devynių mėnesių tarny...
-
Kuri ministerija susilaukė didžiausio žiniasklaidos dėmesio?
Pirmąjį naujojo Ministrų kabineto darbo mėnesį daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ji paminėta beveik 2 tūkst. kartų. ...
-
Laisvės gynėjų dieną siūloma paskelbti nedarbo diena7
Siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą ir Laisvės gynėjų auką Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo šią dieną paskelbti nedarbo diena. ...