Apie I. Trinkūnaitės ryšius prabilusį visuomenininką buvo bandoma užčiaupti baudžiamąja byla

Teismas gegužę galutinai pripažino, kad prokurorai ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto nutraukė pagrįstai.

I. Trinkūnaitė kreipėsi į policiją, kai V. Budnikas remdamasis vieša informacija pernai spalį kelioms dešimtims bendrovės klientų išsiuntė pranešimus apie įmonės ir jos akcininkės ryšius su teistais asmenimis, taip pat apie I. Trinkūnaitės įmonių galimą įsipainiojimą į pinigų iš prekybos narkotikais plovimą.

Tuo metu portalui „Pozicija.org“ vadovaujantis, su įvairiomis politinėmis jėgomis įvairiuose rinkimuose nekart dalyvavęs V. Budnikas pats padavė I. Trinkūnaitę į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo – trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme numatytas parengiamasis posėdis, o byla bus nagrinėjama neviešai.

Nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto

Vilniaus apygardos teismas dar gegužės 16 dieną galutinai atmetė I. Trinkūnaitės atstovo – advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl balandį priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, pripažinusio, kad prokuroras sausio pabaigoje pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo I. Trinkūnaitės šmeižto. 

Advokato skundą kovą atmetė ir Vilniaus apygardos prokuratūros aukštesnioji prokurorė. 

„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Vytauto Budniko (...) pranešimas išsiųstas konkretiems juridiniams asmenims. Kitaip sakant, informacija, kuri galimai šmeižia nukentėjusiąją Ievą Trinkūnaitę, buvo paskleista aiškiai apibrėžtam adresatų skaičiui, t. y. ne viešai per visuomenės informavimo priemones (...)“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kurią turi BNS.

Vis dėlto tiek teismas, tiek prokurorai pažymėjo, kad I. Trinkūnaitė savo garbę ir orumą gali ginti civilinio proceso tvarka.

Ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) pradėjo sulaukęs I. Trinkūnaitės kreipimosi, jog pernai spalio 5 dieną V. Budnikas apie ją per visuomenės informavimo priemones paskleidė galimai tikrovės neatitinkančią informaciją.

Pasak teismo nutarties, tyrimas pradėtas dėl to, kad V. Budnikas 34 „Foxpay“ klientams – įmonėms, įstaigoms, institucijoms – išsiuntė pranešimą ir paskleidė neteisingą informaciją, kad „Foxpay“ bei kita I. Trinkūnaitės įmonė „Swiss Wealth Management AG“ yra įsipainiojusios į galimą pinigų, gautų iš prekybos narkotikais, plovimą, kad I. Trinkūnaitė kaip įmonės „Bitnuk AG“ vadovė yra susijusi su Olegu Shvarstamanu (Švarstamanu), kuriam Vokietijoje 2021 metais buvo pareikšti kaltinimai pinigų plovimu.

Tačiau nenustačius nusikalstamos veikos požymių Vilniaus apygardos prokuroras sausio 31 dieną nutraukė ikiteisminį tyrimą. Konstatuota, kad V. Budniko pranešimas nebuvo išplatintas visuomenės informavimo priemonėmis, o jis pats nesiekė tyčia apšmeižti I. Trinkūnaitės.

Tuo metu I. Trinkūnaitės advokatas G. Danėlius teismui teigė, kad V. Budniko pranešimas siųstas ne mažiau nei 66 „Foxpay“ klientams, tarp kurių buvo Migracijos departamentas, Registrų centras, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos centras, įmonė „Krasta Auto“. 

„Nukentėjusiosios atstovo vertinimu, toks didelis adresatų skaičius leidžia daryti išvadą, kad informacija paskleista per visuomenės informavimo priemonę“, – teigiama Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Be to, G. Danėlius atmetė galimus I. Trinkūnaitės ryšius su byloje minimu O. Shvarstamanu bei teigė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir vertinant informacijos patikimumą pastarasis turėjo būti apklaustas.

Bylinėsis dėl garbės ir orumo

V. Budnikas BNS teigė, jog pranešimai „Foxpay“ klientams buvo išsiųsti po to, kai jo vadovaujama Lietuvos žmogaus teisių asociacija pernai rugsėjį gavo informacijos apie bendrovės vienintelės akcininkės asmeninius ir verslo ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis, tarp kurių buvo ir už finansinius nusikaltimus teistas jos sugyventinis Vilhelmas Germanas (buvęs Vilius Židelis), taip pat galimą jos valdytų įmonių pinigų plovimą.

Anot V. Budniko, asociacija taip pat buvo informuota, jog „Foxpay“ teikia mokėjimo paslaugas įvairioms valstybės institucijoms, įstaigoms, įmonėms.

Jo teigimu, „Foxpay“ klientams išsiųstas pranešimas buvo parengtas remiantis viešais šaltiniais, „kuriuose užfiksuota informacija koreliavo su asociacijos gauta informacija“.

„Vieni sureagavo, kiti nesureagavo, tačiau, kai (institucijos – BNS) gavo šiuos laiškus, matyt, I. Trinkūnaitė buvo informuota apie juos, ir ji padavė policijai skundą dėl šmeižto, kad man būtų iškelta baudžiamoji byla“, – teigė V. Budnikas.

Anot jo, pranešimas buvo išsiųstas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vardu iš jos pašto, todėl V. Budnikas teigia negalėjęs būti nusikalstamos veikos subjektas.

„Aš buvau apklausiamas keletą kartų, buvau įtrauktas į įtariamųjų sąrašą, man padaryta pakankama moralinė žala, nes aš gyniau viešąjį, o ne savo asmeninį interesą. Dėl to pateikiau ieškinį teisme I. Trinkūnaitei, nes patyriau žalą, buvo pažeminta mano garbė ir orumas, todėl minimaliai prašau priteisti ir paneigti visa tai“, – BNS aiškino V. Budnikas.

Man padaryta pakankama moralinė žala, nes aš gyniau viešąjį, o ne savo asmeninį interesą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis BNS pranešė, kad V. Budniko ieškinys I. Trinkūnaitei dėl garbės ir orumo bei neturtinės žalos atlyginimo gautas balandžio 15 dieną, jis prašo priteisti 100 eurų neturtinės žalos, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

„Simbolinę sumą, kad būtų parodoma, kad ji neteisi. Asmeninės naudos nesiekiu“, – teigė V. Budnikas. 

I. Trinkūnaitė ir jos advokatas šioje byloje Ąžuolas Čekanavičius antradienį komentarų BNS nepateikė. 

Pasak G. Janonio, birželio 25 dieną teismas nutarė bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose.

Paaiškėjus ryšiams su I. Trinkūnaite bei jos sugyventiniu V. Germanu birželio 12 dieną atsistatydino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurios vyras anksčiau dirbo „Foxpay“ valdyboje bei 2023 metų pabaigoje–šių metų pradžioje vadovavo šiai įmonei.

Neplaninį „Foxpay“ ir jos savininkės patikrinimą nuo kovo vidurio atlieka Lietuvos bankas, 2022 metais leidęs jai įsigyti finansinių technologijų įmonę. Lietuvos bankas praėjusią savaitę apribojo „Foxpay“ naudojimąsi centrinio banko valdoma mokėjimų sistema „Centrolink“.

Vyriausybė, remdamasi vyriausybinės komisijos išvada, birželio pradžioje pripažino, kad I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, bei nustatė, kad verslininkė neturi teisės dalyvauti ir balsuoti „Foxpay“ akcininkų susirinkime, naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos yra pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).