A. Anušauskas: tariamasi dėl lietuviškos divizijos kūrimo

„Mes kalbėjome apie galimą būsimą Lietuvos kariuomenės plėtrą. Tam reikia, aišku, mums dar susidėlioti planus. Kalba eina apie diviziją lietuvišką, jos kūrimą. Dabar egzistuojančios sausumos kariuomenės pagrindu ir kitų pajėgumų pagrindu“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė krašto apsaugos ministras.

Jis pabrėžė, kad tai būtų ilgalaikis, „dešimtmečio projektas“.

Kalba eina apie diviziją lietuvišką, jos kūrimą. Dabar egzistuojančios sausumos kariuomenės pagrindu ir kitų pajėgumų pagrindu.

„Tam dar reikia pasiruošti, paskaičiuoti, kiek kainuos, kokius pajėgumus papildomus galėtume vystyti, ką mums sąjungininkai galėtų kompensuoti, kol šis ilgalaikis projektas būtų realizuotas“, – kalbėjo ministras.

Divizija yra karinis vienetas, kurį sudaro keletas brigadų ar pulkų. Pasak A. Anušausko, ją gali sudaryti apie 17,5 tūkst. karių.

„Mes tiesiog turime parengti konkrečius planus ir kitame Valstybės gynimo tarybos posėdyje pristatyti“, – sakė A. Anušauskas.

Ministro teigimu, diviziją kurti siūloma „atsižvelgiant į grėsmes ir būsimus regioninius gynybos planus“.

Pirmadienį vykusiame posėdyje taip pat pristatytos žvalgybos institucijų ataskaitos už praėjusius metus.

Kęstutis Budrys, Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, kad VGT nariai pritarė žvalgybų institucijų 2022 metų veiklos ataskaitoms, jos įvertintos teigiamai.

„Žvalgybos institucijos atliko savo misiją įspėti apie gresiančius karinius veiksmus, taip pat užpildo tiek kasdienius, tiek kassavaitinius poreikius sprendimų priėmėjų kiek tai susiję su poreikiu žinoti situaciją regione“, – sakė jis.

Anot patarėjo, žvalgybos teikta informacija įvertinta kaip ta, kurios ir reikėjo ir kuri atitiko lūkestį.

Maskva sieks atstatyti karinę galią

K. Budrio teigimu, VGT nariai taip pat išklausė karinės grėsmės vertinimą.

„Matoma, kad karinės galios atstatymas ir po to auginimas, plėtojimas bus Maskvos prioritetas tiek artimiausiu, tiek vidutiniu, tiek ilguoju laikotarpiu“, – sakė jis.

Prezidento patarėjas pabrėžė, jog prie šios situacijos regione turės prisitaikyti ne tik Lietuva, bet ir NATO.

Matoma, kad karinės galios atstatymas ir po to auginimas, plėtojimas bus Maskvos prioritetas tiek artimiausiu, tiek vidutiniu, tiek ilguoju laikotarpiu.

„Matome, kad NATO ir tas, kas susiję su pasirengimu Vilniaus viršūnių susitikimui, adaptuojasi prie saugumo situacijos regione, tai yra peržiūrimi regioniniai gynybos planai, eina kalba apie naujos kartos planus, peržiūrima NATO pajėgų struktūra, pats NATO pajėgų modelis, vadavietės. Visiems šiems pokyčiams reikės pokyčių ir Lietuvoje“, – kalbėjo K. Budrys.

Pats G. Nausėda žvalgybų vaidmenį karo akivaizdoje vadino kritiniu.

„Praėjusieji – barbariško Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą – metai išryškino žvalgybos institucijų misiją įspėti sprendimų priėmėjus apie gresiančius karinius veiksmus. Ir Lietuvoje, ir visoje NATO patyrėme, kad žvalgybų vaidmuo, įspėjant apie kylančias grėsmes ir laimint laiko pasiruošti atsakui, yra kritinis. Šią kertinę vietą šalies nacionalinio saugumo sistemoje žvalgybos institucijos neabejotinai užims ir ateityje“, –  pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu taip pat akcentavo, kad Rusija paskelbė ambicingą planą sustiprinti savo Vakarų apygardą, todėl į tai privalu reaguoti.

„Dabar yra idėja tokia, kad mes peržiūrėsime visos valstybės gynybos strategiją ir ten gali atsirasti naujovių. Taip, yra minčių labai rimtų, kad stiprinsime savo pajėgumus, labai stipriai stumsimės, judėsime į priekį, kad atgrasymo efektas būtų labai didelis. (....) Prioritetas yra įsigijimams ir ginkluotei“, – teigė jis.

NSGK vadovas pranešė parengęs ir prezidento patarėjams pateikęs Lietuvos pasienio fortifikacijos ir kontrmobilumo priemonių įstatymo projektą.

„Nekalbėjome apie tai, bet esu parengęs Lietuvos pasienio fortifikacijos ir kontrmobilumo priemonių įstatymo projektą, kuriuo numatyta, kad Vyriausybė ir Krašto apsaugos ministerija turėtų įsivertinti, kokių priemonių reikėtų. Aš kol kas jį turiu, surengsiu diskusiją apie tai ir jeigu matysiu, kad mes vienas su kitu nesusikalbam, aš registruosiu šitą projektą“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Stiprinti tiek nacionalinę, tiek kolektyvinę gynybą imtasi Rusijai pernai vasarį įsiveržus į Ukrainą.