- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Perfrazuodama žymų psicholingvistą Franką Smithą, galiu pasakyti, kad viena kalba atidaro vienas duris, o dvi – visas likusias“, – patirtimi dalinasi Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja Saulė Petronienė.
Pagal Europos kalbų politiką, gimtoji kalba reikalinga identitetui, anglų kalba – komunikacijai, o norint būti tikru europiečiu reikia mokėti dar bent vieną ar dvi kalbas.
Populiarumo viršūnėje
Europos komisijos ataskaitoje nurodoma, jog lietuviai yra viena geriausiai užsienio kalbas mokančių ES tautų – 92 proc. lietuvių gali susikalbėti kuria nors užsienio kalba, o daugiau nei 50 proc. kalba dviem. 80 proc. lietuvių moka kalbėti rusiškai, 38 proc. – angliškai ir 14 proc. – vokiškai.
Nurodytieji duomenys – iš EK 2012 m. ataskaitos „Europiečiai ir jų kalbos“. Dabartinių studentų pasirinkimai leidžia manyti, kad po kelerių metų santykis gali pakisti. Pavyzdžiui, KTU anglų, kaip pirmąją užsienio kalbą, 2013-2014 mokslo metais rinkosi 95 proc. studentų. Prieš penkerius metus šis skaičius siekė tik 86 proc.
Kitos pasirenkamos kalbos praėjusiais mokslo metais buvo vokiečių (3 proc.), prancūzų (1 proc.) ir rusų (1 proc.). Visų šių kalbų populiarumas smuko, užleisdamas pozicijas anglų kalbai. Labiausiai per penkerius metus sumažėjo studentų, pasirenkančių rusų kalbą pirmąja užsienio kalba.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja Saulė Petronienė teigia, jog šie skaičiai nebūtinai rodo tai, jog mažės žmonių, mokančių kelias kalbas. „Pirmąją užsienio kalbą C1 lygiu privalo mokėti kiekvienas KTU absolventas, – sako S. Petronienė, tačiau savo studentus skatiname mokytis daugiau kalbų“.
Gero specialisto požymis
„Priimdami žmones į darbą visada žiūrime, kiek jie moka kalbų ir kokias. Tai atspindi bendrą žmogaus išprusimą – mūsų versle reikia plačiai mąstančių žmonių, – teigia Inga Rinkevičienė, „Alma littera“ įmonių grupės personalo direktorė. – Pastebime tendenciją, jog anglų kalbos žinojimas yra didesnis nei rusų, ypač tarp jaunų žmonių. Jų anglų kalbos lygio tikrinti dažniausiai nebereikia – visi kalba gerai“.
Tačiau ji teigia, kad nors versle anglų kalba yra pagrindinė, rusų kalba taip pat reikalinga.
I. Rinkevičienės teigimu, tam tikrose pareigose – pardavimo, leidinių vadovų – užsienio kalba būtina, kitose pozicijose geras užsienio kalbos mokėjimas taip didelis privalumas.
Kalbos išmokti lengviau tada, kai jos reikia
S. Petronienė nurodo kalbos mokymąsi lengvinančią aplinkybę – motyvaciją.
„Kalbą teoriškai išmokti galima, tačiau jei ji praktiškai nevartojama – greitai pamirštama. Mokytis lengviausia tą kalbą, kurios reikia“, – teigia KTU Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja.
Kai reikia, net ir visai neturėdami pradmenų, medikai, statybų inžinieriai, kitų sričių specialistai išmoksta norvegiškai ir švediškai. Skandinavų kalbos šiuo metu yra tarp labiausiai pageidaujamų užsienio kalbų tiek vertimų versle, tiek kaip papildoma kvalifikacija darbinantis.
Apie atvertas duris
„Perfrazuodama žymų psicholingvistą Franką Smithą, galiu pasakyti, kad viena kalba atidaro vienas duris, o dvi – visas likusias. Kalbos mokymasis – tai ne tik žodyno ir gramatinių taisyklių įsisavinimas, bet ir susipažinimas su nauja kultūra. Kalba padeda pažinti istoriją, tradicijas, praplėsti akiratį“, – kalbų mokymosi privalumus vardija S. Petronienė.
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog kalbėjimas užsienio kalba aktyvina smegenis, nes jos nuolatos turi atpažinti reikšmes, lyginti jas skirtingose kalbų sistemose, o tai pagerina problemų sprendimo įgūdžius. Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, jog keliomis kalbomis šnekantys žmonės yra geresni vairuotojai – įpratę kalbėdami persijungti iš vienos kalbos į kitą, jie geriau paskirsto dėmesį kelioms užduotims iš karto, o tai vairuojant yra ypač svarbu.
Daugybė tyrimų rodo, jog keliomis kalbomis kalbantys žmonės mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga, o tarp kitų mąstymo savybių, kurias gerina kalbų mokėjimas, yra atmintis ir pastabumas. Beje, kalbantieji užsienio kalba paprastai geriau moka gimtąją, kadangi yra labiau įsigilinę į kalbos sandarą apskritai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jau šį savaitgalį – jubiliejinė Gargždų miesto šventė
Šį ketvirtadienį, birželio 1-ąją, prasidės šventiniai 770-ojo Gargždų miesto gimtadienio renginiai, kurie tęsis keturias dienas – iki pat sekmadienio. Šiandien išsami jų programa pristatyta Gargždų parke, kur ir vy...
-
Ragina atsisakyti privalomo pietų miego darželiuose: ar tai vaikams būtų naudinga?4
Apie 1000 tėvų ir globėjų siekia pakeisti Lietuvos darželiuose vyraujančią tvarką, kad popiečio miegas vaikams yra privalomas. Siekiama įtvirtinti, kad mažyliui galima ilsėtis taip, kaip jis nori, t.y., nebūtinai tik miegant ar gulint lovoje....
-
N. Grunskienė: valstybės tarnybos reforma didins atotrūkį tarp teisėjų ir prokurorų algų4
Seimui praėjusį ketvirtadienį priėmus valstybės tarnybos reformą, generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad dėl to didės atotrūkis tarp teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio. ...
-
Pagerbti gabiausi Kauno rajono mokiniai1
Kaip ir kiekvienais metais, Garliavos meno mokykloje įvyko tradicinė gabiausių Kauno rajono moksleivių pagerbimo šventė. Joje buvo apdovanoti rajono vardą garsinantys mokiniai, įvairių olimpiadų nugalėtojai ir juos ruošę pedagogai. ...
-
Z. Ališauskienės 100 metų Kauno rajone
Ketvirtadienį garbingą 100-ąjį gimtadienį šventė Neveronių seniūnijos gyventoja Zuzana Ališauskienė. ...
-
Kluoniškių kaime – partizaniškas gimtadienis1
Kluoniškių kaime (Kauno r.) paminėtas ypatingas partizaniškas gimtadienis – Sūduvos partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, Laisvės premijos laureato Vytauto Balsio-Uosio 100-metis. ...
-
Kurortas keičiasi: kas naujo Kulautuvoje?1
Pirmasis šalies kurortas – Kulautuva – žavi savo gamta, kultūriniais renginiais, bet miestelyje jaučiamas pagyvėjimas ir kitose srityse. Įgyvendinti ar baigiami svarbūs miestelio infrastruktūros, visuomeninių paslaugų teikimo projek...
-
Kvaišalams mokyklose – daugiau nepakantumo4
„Narkotinėms medžiagoms būtina užkirsti kelią į mokyklas. Tai galime padaryti šviesdami visuomenę, aktyviau bendradarbiaudami su mokinių tėvais, policija, vietos bendruomenėmis“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūn...
-
Vaikai stovyklose taps ir pareigūnais, ir istorijos detektyvais
Vasara jau visai ant nosies, tad pats metas pasirūpinti vaikų užimtumu. Kauno rajono savivaldybė paruošė daugybę stovyklų, kuriose vaikai galės susipažinti su istorija, gamtos paveldu ar net pasimatuoti pareigūno profesiją ...
-
Apeliacinis teismas: prokurorui R. Juodžiui nepagrįstai užkirstas kelias į advokatūrą
Kaltinimus byloje prieš advokatus palaikančiam prokurorui Rimui Juodžiui nepagrįstai užkirstas kelias į advokatūrą, patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas. ...