„Mano įsitikinimu, šitos sienos apsaugoje mes turime rasti galimybių naudoti ir visas naujas technologijas. Pavyzdžiui, tai, ką daro ukrainiečiai, kurie savo fronto linijoje dešimt kilometrų į Rusijos okupuotų teritorijų pusę sugeba apsaugoti dronais. Kitaip sakant, dronų siena yra, man atrodo, ne mažiau svarbi negu fizinė siena. Aš matyčiau šiuo atveju mūsų regiono valstybėms galimybę stiprinti tą visą sienos barjerą ir panaudojant tikrai labai reikšmingas dronų pajėgas“, – LRT laidai „Dienos tema“ sakė euokomisaras.

„Be abejo, reikia neužmiršti ir tai, ką aš vadinčiau politiniu darbu Europos Sąjungos (ES) sostinėse, ES institucijose, informuoti Komisiją, informuoti Europos Vadovų Tarybą, informuoti kitas didžiausias valstybes, kad tikrai parama šitam projektui išliktų“, – pridūrė jis.

Penktadienį Rūdninkų poligone pristatyta Europos Sąjungos rytinės sienos gynybos projektas, kuris, anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), sustiprins 2,3 tūkst. kilometrų ilgio sieną su Rusija ir Baltarusija.

Projektas remiasi jau egzistuojančiomis nacionalinėmis iniciatyvomis – Baltijos gynybos linija ir Lenkijos „Rytų skydu“.

A. Kubiliaus teigimu, rytinės sienos gynybos linija yra įrašyta į Baltąją knygą ir yra išskirta iš visų kitų galimų didelės apimties projektų.

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigė, kad Baltijos gynybos linijos projektams reikia daugiau nei 10 mlrd. eurų.

BNS rašė, kad KAM kartu kariuomene plės šiuo metu baigiamus steigti 27 kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkus iki 50-ies.

Netoli sienų su Rusija ir Baltarusija steigiamuose parkuose saugomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela, kelio blokai, jūriniai konteineriai.

Pernai gegužę tuometė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad regiono valstybės sutarė sukurti vadinamąją dronų sieną.

Tuomet ji BNS sakė, kad „dronų sienai“ valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių.

Tačiau kovo pradžioje Lietuva ir Estija negavo ES finansavimo šiam projektui.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad prie šio klausimo bus grįžta birželį planuojamo susitikimo Estijoje metu.

Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad šį klausimą reikės spręsti panaudojant valstybės lėšas.