- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aptardamas trijų naujų skrydžių iš Irako į Minską tematiką analitikas sako, kad visa tai, kad vyksta, yra naudinga Baltarusijos prezidentui. Ir suirutės, kuri šiuo metu yra Lietuvoje dėl į šalį plūstančių migrantų, nepavyks suvaldyti tol, kol nebus imamasi dar griežtesnių priemonių prieš Baltarusijos režimą. Svarbų vaidmenį čia turėtų suvaidinti ir Vašingtonas, praneša „Info diena“.
„Kalbant apie šitą kampaniją, kurią vykdo Aliaksandras Lukašenka, reikia pripažinti, kad kol kas ji klostosi labai sėkmingai – A. Lukašenkos naudai, nes tai, kuo jis grasino mums ir visiems Vakarams, pasiteisino. Mes matome beveik 300 žmonių, nelegaliai kertančių sieną kiekvieną dieną, ir pranešimą, kad lėktuvai skris dar iš trijų Irako miestų. Ir tai nėra patys mažiausi miestai – Erbilis arba Suleimanija – ten, kiekviename jų, gyvena daugiau nei 1 mln. žmonių. Ir svarbiausia, kad kai kurie iš šių miestų yra Irako Kurdistane, kurio centrinė valdžia Bagdade nelabai kontroliuoja, nes jis pakankamai autonominis regionas, su kuriuo A. Lukašenkos režimas kaip tik turi pakankamai artimus santykius. Mano vertinimu, jei mes pralaimėsime šitą kovą, tai gali sudaryti prielaidas ir V. Putinui – kai rugsėjo mėnesį iš Afganistano pasitrauks sąjungininkai, tuo gali pasinaudoti Kremlius, nes žinome, kokie santykiai yra tarp Talibano ir Kremliaus. Kodėl tuo nepasinaudoti? A. Lukašenka dabar testuoja, žiūri į mus ir jam sėkmingai sekasi destabilizuoti situaciją pas mus“, – sakė Rytų Europos studijų centro analitikas Maksimas Milta.
– Ką reiškia dar trys keturios naujos lėktuvų kryptys iš Irako į Minską, kokie tai miestai? Iš paties suprantu, kad tai nėra patys geriausi miestai gyventi žmonėms kalbant apie ten esančius režimus.
– Reikia pripažinti, kad tai yra didmiesčiai. Mano paminėtas Erbilis, Suleimanija – ten gyvena daugiau nei 1 mln. gyventojų. Bagdadas taip pat nėra pats mažiausias miestas ir apskritai Irakas yra didelė valstybė. Taigi, tie lėktuvai, kuriais naudojasi Irako avialinijos, yra didžiuliai – dviejų aukštų, kuriais į Minską iš karto atskrenda po 500 žmonių. Yra žinoma iš Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistų surinktos medžiagos, kad migrantai yra apgyvendinami valstybei priklausančiose patalpose, kad „Center Kurort“ yra įmonė, visiškai pavaldi A. Lukašenkos reikalų valdybai, taip pat įsitrauks į visą procesą. Kad jie yra organizuotai pargabenami prie pasienio – visos schemos veikia. Reikia paminėti ir finansinę dimensiją, nes, natūralu, kad iš kiekvieno į Baltarusiją nelegaliai atvykusio irakiečio arba kito migranto, bet daugiausiai iš Irako, užsidirba pats A. Lukašenkos režimas. Tol, kol tęsiasi šita kampanija, A. Lukašenka gali ne tik sukelti sąmyšį pas mus, bet ir pasipelnyti.
– Ką rodo toks Irako ir A. Lukašenkos elgesys, kiek ana pusė yra patikima?
– Iš išorės gali atrodyti labai nenuosekliai. Mes matėme G. Landsbergio susitikimą su kolegomis iš Irako, Irako užsienio reikalų ministerijos delegacija lankėsi Lietuvoje, o Irako transporto ministras pasisakė apie augančią skydžių paklausą ir todėl kėlė prielaidą atidaryti naujus maršrutus. Tačiau reikia pripažinti, kad politika Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankoje yra kitokia – pareiškimai, teiginiai, gebėjimai pasiekti rezultatą, politinė kultūra kaip ir sprendimų priėmimo procesas. Vis dėlto, raktai nuo Bagdado arba labiau raktai nuo to sprendimo, kad lėktuvai nebeskristų į Minską, man atrodo, jie, vis dėlto, slepiasi Vašingtone. Suprantant, koks poveikis gali būti sukurtas Vašingtono, Irako valdžiai. Kaip tik sekmadienį prezidentas Joe Bidenas bendravo su Irako ministru pirmininku, tai yra tie santykiai, į kuriuos mums reikia atsiremti tam, kad išspręstumėme šitą klausimą.
– Klabama, kad ir dabar Baltarusijoje neteisėto sienos kirtimo laukia keliasdešimt tūkstančių nelegalių migrantų. Kiek tai yra tiesa?
– Tai gali būti tiesa, bet dėl keliasdešimt tūkstančių, man atrodo, kad tai gali būti šiek tiek padidintas skaičius. Bet galime paskaičiuoti: jei kiekvieną savaitę iki šiol penktadieniais atskrisdavo po 500 žmonių lėktuvais iš Bagdado, galime paskaičiuoti, kiek savaičių tai trunka, tai iš tikrųjų Baltarusijoje šiuo metu gali būti tūkstančiai ne tik irakiečių, bet ir kitų asmenų, kurie ketina nelegaliai kirsti sieną. Šitais žmonėmis naudojamasi kaip ginklu. Jie tapo įrankiu A. Lukašenkos rankose, tam, kad ištestuotų mus, destabilizuotų situaciją – tai yra pati liūdniausia visos šios istorijos dalis, nes mes atkreipiame didesnį dėmesį į infrastruktūrinius iššūkius, į sienos buvimą ar nebuvimą, užtvaras, bet yra ir patys žmonės.
– Kas turėtų įvykti, kad Minskas vėl pradėtų saugoti savo sieną ir bendradarbiautų su Lietuva?
Aliaksandras Lukašenka/Scanpix nuotr.
– Vienintelis būdas pakeisti Minsko elgesį, yra sudaryti tokį išorinį spaudimą, kurio negalėtų ignoruoti A. Lukašenkos režimas. Tol, kol šis spaudimas nėra sukurtas, režimas naudosis bet kokia proga – jei ne irakiečiai, tai kažkas kitas, jei ne prieš Lietuvą, tai prieš Lenkiją. Nebūtinai sienos kirtimas, gal kažkas kito.
– Akivaizdu, kad jei didėtų spaudimas arba sankcijos režimui, režimas turi didžiąją kaimynę Rusiją ir fantazijos abiem valstybėms netrūksta. Na, sugalvojo, – nusitupdė lėktuvą, sugalvojo – paleido šimtus migrantų. Jūs tikras, kad padidinus spaudimą režimui, įvedus dar daugiau naujų sankcijų, jis tikrai pritrūks deguonies ir liausis tai daryti?
– Tai yra vienintelė kalba, kuria supranta tokie režimai. A. Lukašenkos akyse yra mažytė Lietuva, kuri išsišoka, kažką bando parodyti – ją reikia „pastatyti į vietą“. Tam, kad A. Lukašenka suprastų mūsų ketinimus, mūsų poziciją, ji turi būti paremta labai apčiuopiamais veiksniais. Ekonominės sankcijos turi būti praplėstos, buvo seniai kalbėta apie Baltarusijos atjungimą nuo „Swift“ – tarptautinių bankinių pervedimų sistemos, apie kitus įrankius.
– Ar jūs tikite, kad Europos Sąjunga išgirs Lietuvos raginimus dar vienam tikrai griežtam sankcijų paketui?
Bendradarbiavimas su Vašingtonu užtikrinant apčiuopiamą atsaką į tokius veiksmus, tai yra svarbiausia, nes priešingu atveju, tokiais pat būdais, Vladimiras Putinas bandys užpulti ir kitus.
– Taisyklė: Briuselis išgirsta geriau, jei tai yra pakartojama Vašingtono. Vašingtonas sudaro labai gerą impulsą Europai susivienyti. Labai gerai, kad pas mus lankosi komisarai iš Europos Komisijos atstovų, labai gerai, kad yra sąveika su „Frontex“, su kitomis institucijomis. Galiausiai solidarumas su Estija, su kitomis valstybėmis, kurios siunčia savo pareigūnus, tai yra labai sveikintina, bet tol, kol nėra dar vieno paskatinimo iš Vašingtono, gali būti, kad penktas šeštas sankcijų paketas jie bus, na, sakykime, tokie bedančiai. Bendradarbiavimas su Vašingtonu užtikrinant apčiuopiamą atsaką į tokius veiksmus, tai yra svarbiausia, nes priešingu atveju, tokiais pat būdais, Vladimiras Putinas bandys užpulti ir kitus – galbūt Suomiją, Latviją, Estiją, nes fantazijos tokie režimai nestokoja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų3
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?7
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...