Seimui svarstant, ar Lietuvos tūkstantmečio proga suteikti amnestiją daliai kalinių, buvę nuteistieji tokį siūlymą vertina skirtingai.

Skirtingos buvusių kalinių nuomonės

Vieni teigia, jog tai bausmes atliekančius žmones motyvuotų keistis. Kiti mano, kad amnestija tik pablogins šalies kriminogeninę situaciją, nes klestint nedarbui nuteistiesiems bus sunku įsitvirtinti laisvėje ir dauguma jų vėl nusikals.

Amnestijai nepritaria ir teisingumo ministras, raginantis verčiau keisti bausmių politiką.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma Lietuvos vardo tūkstantmečio proga daliai nuteistųjų sumažinti teismo paskirtą bausmę arba nuo jos atleisti. Galutinai sprendimą reikia patvirtinti dar vienu balsavimu.

Lrt.lt kalbintų buvusių kalinių nuomonės apie tokį žingsnį išsiskyrė. Vieni tvirtino, jog amnestija nuteistuosius motyvuotų keistis, kiti teigė, kad toks žingsnis esamomis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis būtų pavojingas.

3 metus už dalyvavimą nusikalstamos grupuotės veikloje kalėjęs Romas teigė esantis už amnestiją, „nes kiekvienas turi turėti šansą“.

„Aš iš šios bėdos išlipau, nes man žmonės davė šansą. Jeigu iš dešimties vienas įsikabins į gyvenimą - ir tai bus gerai. Aš nemažai pažįstu tokių, kurie norėjo pakeisti savo gyvenimą ir jį pakeitė“, - sakė vyras.

Amnestijai pritaria ir 6 kartus už vagystes teistas, iš viso nelaisvėje 16 metų praleidęs Kęstas. 

„Sako, skęstantis ir už šiaudo griebiasi. Sakykime, nuteistas žmogus kokiems 7 metams, tai nors vieną ketvirtąją, nors pusantrų metų galėtų bausmę jam sumažinti. Gal tas bausmės sumažinimas jį taip paveiks, kad jis per tuos likusius kelis metus visapusiškai pasikeis, kitaip mąstyti pradės“, - pasakojo pašnekovas.

6 metus nelaisvėje už pasikėsinimą nužudyti praleidęs Stasys amnestiją vertina palankiai, nes, anot jo, į įkalinimo įstaigą patekusiam žmogui daug laiko nereikia, kad atsikvošėtų. „Žmogus padaro nusikaltimą, atvažiuoja į tą pačią zoną, pabūna joje dvi savaites, pamato, kas ten vyksta, ir jam labai greitai kyla noras kuo greičiau grįžti į namus“, - kalbėjo buvęs nuteistasis.

Tuo metu 49 metų Česlovas, 5 metus kalėjime praleidęs už nužudymą, kategoriškas. Jo nuomone, jokios amnestijos būti negali.

„Visi kaliniai sako, kad jie sėdi už nieką. Tačiau aš žinau, už ką žmonės sėdi... Aš pats buvau nuteistas. Jokios amnestijos negali būti. Dabar krizė, jei jie visi išeis, bus nauji nusikaltimai, naujos vagystės“, - teigė vyras.

Česlovui pritarė ir 7 kartus už vagystes teistas 47 metų Jonas. „Nepritariu amnestijai. Argi reikia, kad padaugėtų nusikaltimų? Pažiūrėkite per televizorių, per radiją, kas pas mus dedasi. Žmogus neteistas vienaip elgiasi, teistas - jau kitaip.

Vieni, gali būti, darbo negaus, kitas tiesiog pasirinkęs tokį gyvenimo kelią. Aišku, išimčių būna. Iš šimto gal koks penketas ir išsilaikytų laisvėje“, - kalbėjo pašnekovas.

Laukia visuomenės pritarimo ir palaikymo

4 metus įkalinimo įstaigoje už chuliganizmą praleidęs Remigijus teigė amnestijai pritariantis, bet manantis, kad tam turi būti pasiruošusi ir visuomenė. Anot jo, pagrindinė problema yra ne nedarbas, bet žmonių baimė kitokiems.

„Link durų visuomenė juos stumia, nes galvoja, kad toks žmogus iš dangaus nukritęs, o kad jis yra mūsų visuomenės vaisius, nelabai susimąstoma. Pasižiūrėkite, ūkininkai neturi darbininkų, ūkiuose niekas nedirba, bet buvusių kalinių jie nepriima“, - kalbėjo Remigijus.

Tuo metu 6 metus kalėjime praleidęs Kęstas pabrėžė, kad viskas priklauso nuo pačio žmogaus.

„Niekas nieko neignoruoja. Čia įsitikinimas. Nuo žmogaus priklauso - vienam žmogui gali būti pritaikyta dvidešimt amnestijų ir jam vis tiek bus tas pats, ypač kai dabar tokia padėtis. Pats dabar esu antros grupės invalidas, bet kol buvau sveikas - dirbau. Gal valdiško darbo buvęs kalinys ir negaus, bet kažkur privačiai, už maistą ir 30 litų į dieną, tikrai gali įsidarbinti. Jeigu tik pats asmuo to nori. Kas ieško, darbo randa“, - teigė vyras.

Ragina griežtai diferencijuoti

Buvę kaliniai tampa kategoriški, pasiteiravus, kurioms asmenų grupėms amnestija turėtų būti pritaikyta, o kurioms - netaikoma.

Už pasikėsinimą nužudyti kalėjęs Stasys mano, jog seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padarę asmenys malonės neturėtų sulaukti. „Tokie tegul tik sėdi, jų jokiu būdu negalima paleisti“, - teigė vyras.

7 kartus teistas Jonas kritikavo siūlymą amnestiją taikyti tyčinius nusikaltimus padariusiems asmenims. 3 metus kalėjęs Romas atvirai prisipažino, kad jam negaila tų asmenų, kuriems amnestija iš viso nebus pritaikyta.

„20 metų už ačiū niekas neduoda. Tiek sėdi tikrai ne už tai, kad kažkokį katiną nugalabijo“, - pridūrė Romas.

Ministras ragina peržiūrėti bausmių politiką

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius amnestijos idėjai nepritaria ir teigia tokiame siūlyme nematantis „jokios prasmės“. R. Šimašiaus nuomone, „amnestija tik parodomas geranoriškumas, kuris gal ir tinka kalėdiniam laikotarpiui, bet netinka rimtai baudžiamajai politikai“.

Teisingumo ministro nuomone, esamos problemos turėtų būti sprendžiamos koreguojant bausmių politiką.

„Jeigu mes manome, kad kalinių yra per daug, arba bausmės per griežtos, tai reikėtų ne tūkstantmečio proga paleisti dažniausiai išskiriamą asmenų trijulę - nepilnamečius, moteris ir pagyvenusius žmones, bet pagalvoti apie bausmių politiką, apie skiriamas bausmes.

Manyčiau, kad lygtinis paleidimas ir kiti instrumentai, turėtų būti taikomi dažniau negu laisvės atėmimo bausmė. Yra daug žmonių, kurie atsitiktinai paslydo ir galbūt visiškai be reikalo uždaryti į laisvės atėmimo vietas.

Kalbu ne tik apie nusikaltimus, padarytus iš neatsargumo, bet ir tokius visuomenės smerkiamus nusikaltimus, kaip, tarkime, narkotikų prekyba. Už ją skiriama minimali bausmė, 8 metai, manau, yra per didelė“, - Lietuvos radijui kalbėjo ministras.

Anot R. Šimašiaus, „nors dažnai pažymima, kad amnestija Vakarų šalyse taikoma jau šimtmečius, ji labiau susijusi su autoritariniu valdymo stiliumi, kada demonstruojama, jog valdantieji gali bet kada išteisinti arba bet kada nuteisti“.  

Teisingumo ministro teigimu, parengtas įstatymo projektas, leisiantis nuteistuosius iš įkalinimo įstaigų išleisti anksčiau ir stebėti juos elektroninėmis priemonėmis. Pasak R. Šimašiaus, projektas jau kitą savaitę bus teikiamas Vyriausybei.

„Labai tikiuosi, kad per pavasario sesiją Seimas galės sistematikai pažiūrėti į įvairius baudžiamosios politikos, bausmių skyrimo ir probacijos aspektus“, - sakė jis.