- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Algos vokeliuose – vieni sutinka jas priimti, kiti dar, panašu, taip moka savo darbuotojams. Praėjusią savaitę policija Kaune tokią situaciją aptiko vienoje statybų bendrovėje. Apie tai, kodėl tai dar veikia Lietuvoje ir kada tie nelegalūs atlyginimai bus išgyvendinti, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadove Ingrida Kalinauskiene.
– Kiek apskritai tai dar Lietuvoje yra populiaru?
– Pasižiūrėjom į naujausią „Baltosios bangos“ atliktą tyrimą ir matom, kad kas trečias teigia, jog turi pažįstamų, kurie veikia pagal neįteisintus darbo santykius arba žino, kad gauna atlyginimą vokeliuose. Tikrai dar problemos spektras pakankamai platus. Skaičiai gerėja, žiūrint į ankstesnius metus, bet, sakyčiau, kad tokiu laikotarpiu, kokiu dabar gyvenam, reikėtų susirūpinti ir skirti tam daugiau dėmesio.
– Kodėl įmonės moka vokeliuose, o darbuotojai sutinka taip gauti?
– Darbuotojai ne visada turi pasirinkimą. Nes, sakytume, gali pranešti, kreiptis į institucijas, bet žmogui tada yra klausimas dėl darbo, dėl ateities, saugumo. Tai, visų pirma, atsakomybė yra pačio įmonės vadovo ar vadovės, kurie turėtų imtis spręsti šitą klausimą, suprasti, kad tai yra veikimas ne pagal taisykles.
– Vadovas galbūt sako, kad mokės daugiau, žmogus gal tuo susivilioja. Bet ar darbuotojas supranta galimas pasekmes dėl to, kad ima nelegalų atlygį?
– Jeigu pasižiūrėtume į paralelę su kyšininkavimu Lietuvoje, tai matome, kad iš esmės esame susitvarkę su kyšininkavimu, tačiau vis dar kas dešimtas sako, kad yra tekę duoti kyšį per pastaruosius metus. Viena iš problematiškiausių sričių išlieka sveikatos apsauga ir kas penktas pacientas teigia, kad jo prašė kyšio respublikinėse klinikose ir ligoninėse. Tai matom, kad tas santykis ne visada yra, jog žmogus pats nusiteikęs duoti kyšį, bet kartais jo yra prašoma. Tai jeigu kalbam apie atlyginimus vokeliuose, galios pusiausvyra yra labai stipri, nes vadovas yra ženkliai aukščiau negu darbuotojas. Ir tada klausimas, ar yra žinoma apie įrankius, ką galima daryti tokiose situacijose, kur galima pranešti, kad taip neturėtų būti ir kiek vadovai patys linkę įsiklausyti ir išspręsti šitą klausimą. Jeigu ne, kiek suinteresuotos institucijos, kurių sritis yra tiek kyšininkavimas, tiek šešėlinės ekonomikos klausimai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs apie kyšininkavimą užsiminėt, kad vienas vis dar labiausiai su tuo susijusių sektorių yra sveikatos apsauga. Algos vokeliuose – kurie sektoriai čia yra labiausiai įklimpę?
– Tai yra automobilių remontas, grožio paslaugos, turgus, mugės.
Automobilių remontas, grožio paslaugos, turgus, mugės.
– Ar per mažai kontrolės ar kur yra bėda, kad tie vokeliai Lietuvoje cirkuliuoja ir kas turi įvykti, kad jų atsikratytume?
– Joks pokytis neįvyks be pasikeitusio vadovų požiūrio. Vienareikšmiškai reikia, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys ir parodoma, kokios yra tos elgesio taisyklės įstaigoje, koks elgesys yra priimtinas ir koks ne. Taip pat labai svarbu pasižiūrėti, kiek yra tiriami tokie atvejai, informuoti apie jų baigtį, kad matytųsi, jog situacija keičiasi, yra pavyzdžių, kad yra taikomos nuobaudos priemonės.
– Kiek čia kontrolės institucijų atsakomybės yra ir ar jos tikrai veikia taip, kaip turėtų veikti ar yra žiūrima pro pirštus?
– Kaip ir minėjau, tyrimai yra inicijuojami ir daromi. Gal norėtųsi daugiau išgirsti apie jų baigtį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konservatorių frakcija su ministru aptars eksporto ribojimų laisvinimą
Seimo konservatorių frakcija penktadienį su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars iniciatyvą koreguoti ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimą oro transportu. ...
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse6
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?18
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...
-
Premjeras – apie lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje1
Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuvi&scaro...
-
LEA statistika: kaip Lietuvoje keičiasi elektromobilių rinka1
Pernai lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių skaičius šalyje išaugo beveik 50 proc., o vien grynųjų elektromobilių skaičius – beveik 40 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...