Kaip antradienį pranešė teismas, teisėjų kolegija, remdamasi Konstitucinio Teismo spalio 9-osios nutarimu, pažymėjo, kad sprendimas dėl pilietybės netekimo turi būti pagrįstas dviem sąlygomis: turi būti nustatyta, kad egzistuoja viešas valstybės, keliančios grėsmę Lietuvos ar Europos Sąjungos saugumo interesams, palaikymas, taip pat – kad toks palaikymas kenkia esminiams nacionalinio saugumo interesams.
Prieš priimant sprendimą kompetentingoms valstybės institucijoms kyla pareiga nustatyti ir įvertinti asmens keliamos grėsmės ar kenkimo faktą ir jį motyvuoti.
Konstatavus, kad dekretas buvo priimtas be motyvų ir nenustačius vienos iš būtinųjų Pilietybės įstatymo taikymo sąlygų – grėsmės ar kenkimo esminiams nacionalinio saugumo interesams, teismui kilo abejonė dėl prezidento Gitano Nausėdos dekreto atitikties Konstitucijai ir Pilietybės įstatymo nuostatoms.
Bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.
Ši teismo nutartis neskundžiama.
Prezidentas Gitanas Nausėda 2023-ųjų rugsėjį atėmė Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko.
Tokį sprendimą vadovui rekomendavo padaryti Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
Nurodyta, kad šokėja palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai ES ir JAV yra įvedusios sankcijas.
M. Drobiazko prezidento dekretą apskundė Regionų administraciniam teismui, o šis savo ruožtu kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas įvertinti minėtų Pilietybės įstatymo pataisų konstitucingumą.
KT spalio pradžioje konstatavo, kad Pilietybės įstatymo nuostatomis sudarytos prielaidos „realiai ir veiksmingai ginti valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį nuo valstybei priešiškų veiksmų, galinčių sukelti grėsmę jos saugumui“.
(be temos)
(be temos)
(be temos)