Administracinio teismo pirmininkė: dėl pabėgėlių bylų gali nukentėti kiti procesai

Į Lietuvą plūstantiems migrantams pradėjus skųsti nepalankius sprendimus dėl pabėgėlio statuso, gali nukentėti kiti procesai, sako šiuos skundus nagrinėjančio Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė.

Šis teismas vienintelis Lietuvoje nagrinėja skundus dėl Migracijos departamento sprendimų. Vėliau jo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kaip BNS sakė teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė, šias bylas privalu išnagrinėti per itin trumpą dviejų mėnesių terminą, todėl, užplūdus migrantų skundams, gali nukentėti kiti procesai.

„Jeigu bent kas penktas asmuo skųstų jam nepalankų sprendimą, tų bylų skaičius labai ženkliai išaugtų ir teismui, matyt, kiltų iššūkis, kaip tvarkytis su tuo išaugusiu darbo krūviu. Kitos bylos, kiti teisminiai santykiai, kiti ginčai – gali jų sprendimas užtrukti ir nukentėti“, – sakė teismo pirmininkė.

Kol kas šio teismo skundai, susiję su dabartiniu migrantų antplūdžiu, dar nėra pasiekę – prognozuojama, kad jų srautas suintensyvės liepos pabaigoje. Vis dėlto jau matomas  augimas: pernai tokių bylų buvo per 150, šiemet – jau per 80.

Tie du mėnesiai ir taip jau yra kritinis, labai trumpas laikas, įskaitant teismo pajėgumą.

„Tie du mėnesiai ir taip jau yra kritinis, labai trumpas laikas, įskaitant teismo pajėgumą“, – apie laukiančius iššūkius kalbėjo teismo vadovė.

Siūlytų keisti įstatymus

Pasak J. Malijauskienės, teismas savo ruožtu procesų paspartinti neturi galimybių: juos griežtai reglamentuoja ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniai teisės aktai, kurių privalu laikytis sprendžiant dėl pabėgėlio statuso. Todėl norint spręsti situaciją reikėtų priimti įstatymų pataisas, kurios leistų suefektyvinti procesą.

Teismo pirmininkės vertinimu, galėtų būti svarstoma sistema, leidžianti Migracijos departamentui kuo anksčiau atskirti akivaizdžius ekonominius migrantus nuo sudėtingesnių atvejų,

„Galbūt galima rasti kažkokį pagreitinto proceso variantą jų sistemoje, greičiau priimti sprendimą ir galbūt tai būtų paprastesnė forma be didelės dokumentų analizės“, – svarstė ji.

Ir nors migrantai vis dar galėtų skųsti nepalankius jiems sprendimus, tai galėtų supaprastinti ir teismo darbą juos patikrinant.

Pasak J. Malijauskienės, Migracijos departamento sprendimus administracinis teismas pakeičia nedažnai: 80-85 proc. atvejų būna patvirtinami departamento sprendimai. Tiesa, vėliau jie dar gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Būna atvejų, kai byla grąžinama departamentui tirti iš naujo.

„Dauguma atvejų pareiškėjų skundai yra atmetami, Migracijos departamentas teisingai identifikuoja pabėgėlio statuso pagrįstumą“, – sakė teismo vadovė.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra ribojama, kiek kartų migrantas gali pakartotinai kreiptis dėl savo statuso – ši tvarka, pasak jos, taip pat turėtų būti persvarstyta.

Suinteresuoti likti kuo ilgiau

Pasak teismo pirmininkės, stengiamasi šiuos skundus išnagrinėti per vieną teismo posėdį, tačiau kadangi dalis migrantų yra suinteresuoti Lietuvoje likti kuo ilgiau, tai ne visada įmanoma.

„Patys pabėgėliai ne visada būna suinteresuoti, kad ta byla vyktų, tai atsiranda įvairių priežasčių: yra buvę atvejų, kad jie prašo pakeisti vieną ar kitą vertėją, nes jie nesupranta tos kalbos retesnio dialekto, yra iš kito regiono ir vien tai tampa teismo atidėjimo priežastimi. Ir kartais jie, teisėjų vertinimu, papiktnaudžiauja šiek tiek savo išskirtine procesine padėtimi“, – kalbėjo J. Malijauskienė.

Patys pabėgėliai ne visada būna suinteresuoti, kad ta byla vyktų, tai atsiranda įvairių priežasčių: yra buvę atvejų, kad jie prašo pakeisti vieną ar kitą vertėją, nes jie nesupranta tos kalbos retesnio dialekto, yra iš kito regiono ir vien tai tampa teismo atidėjimo priežastimi. Ir kartais jie, teisėjų vertinimu, papiktnaudžiauja šiek tiek savo išskirtine procesine padėtimi.

Taip pat migrantai prašo duoti jiems laiko pateikti papildomus įrodymus, nors dažnu atveju nepateikiama nieko itin naujo ar reikšmingo bylai.

Didelis iššūkis yra vertėjų klausimas: teismui trūksta lėšų brangiam vertimui iš retos kalbos apmokėti. Kartais reikia dviejų vertėjų – iš retos kalbos į anglų, o iš šios – į lietuvių.

Į Lietuvą iš Baltarusijos šiemet jau pateko daugiau nei 1,2 tūkst. nelegalių migrantų, keliolika kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų šalių.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugusi nelegali migracija yra Lietuvai kerštaujančio Baltarusijos režimo hibridinė ataka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Antanas

Antanas portretas
Daug kas nukentės ,visi lietuvos žmonės nukentės.Apsipras,tuoj žudyt pradės naktimis,baisu kaip nesusitvarko valdžia,o dar Lanzbergis steigia kažkokias baltarusų opozicijai ambasadas,eik pasienį stovėk lietuvą nuo sbrodo saugok,o ne atlikinėk nesamones .Ta baltarusija vistiek rusų bus.Turi armija stovėt ir neįleist šitų pabėgėlių arba juos vežti atgal per sieną,kaip atėjo neklausę ,neįstatymiškai ,taip tegul išeina.Ne visada reikalingas tas perdėtas humaniškumas. Tuoj išėjus į gatves lietuvio nematysim,afrika ir vaivorykštiniai vaikščios

Manau

Manau portretas
Manau reikia supaprastinti tvarką. Jei bent kartą tyrėjui pasako netiesą: vardo, valstybės, gyvenamosios vietos, amžiaus ir t. T. tuomet Deportacija. Agresyviems taikyti spec priemones, kaip recidyvistams. Jei tik parodysi jiems minkštumą, jie atsilygins riaušėmis, apie tai gali papasakoti Pabradėje dirbantys pareigūnai.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių