Vienpusiškas Jungtinių Valstijų taktinių branduolinių ginklų iškėlimas iš Europos neprisidėtų prie žemyno saugumo, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Pasak ministro, Lietuvai svarbu, kad į dialogą būtų įtraukta ir Rusija.

"Lietuvai, kaip ir NATO, yra svarbus abipusiškumo principas - kad ir Rusija būtų įtraukta į dialogą dėl taktinių branduolinių ginklų galimo įtraukimo į ginklų kontrolės režimus ateityje. Kol nebus mechanizmų, kaip juos mažinti abipusiškai, JAV taktinių branduolinių ginklų iškėlimas iš Europos neprisidėtų prie žemyno saugumo", - komentare BNS naujienų agentūrai teigė A.Ažubalius.

Ministro komentaro BNS paprašė po to, kai naujas tyrimas patvirtino, jog Lietuva NATO itin aktyviai pasisako prieš siūlymus iš Europos išgabenti Jungtinių Valstijų taktinį branduolinį ginklą.

Olandų nevyriausybinės organizacijos parengta ataskaita patvirtina, jog Vilniui kelia nerimą dalies sąjungininkų raginimai atsisakyti amerikiečių branduolinio ginklo tuo metu, kai tokį ginklą, kuris yra mobilesnis nei strateginiai branduoliniai ginklai, šalia Lietuvos sienų yra dislokavusi Rusija.

A.Ažubalis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vyksta gana plati diskusija apie taktinius branduolinius ginklus Europoje.

"Tam tikrą impulsą šiai diskusijai suteikė pasirašyta JAV ir Rusijos sutartis dėl strateginių branduolinių ginklų ribojimo bei JAV ketinimai dar šiemet mėginti inicijuoti derybas su Rusija dėl taktinių branduolinių ginklų", - sakė ministras.

A.Ažubalis pažymėjo, kad NATO šalys aukščiausio lygio susitikime Lisabonoje sutarė, kad Aljanso atgrasymo politika bus pagrįsta branduoliniais ir įprastiniais kariniais pajėgumais. "Tai yra fiksuota Aljanso strateginėje koncepcijoje. JAV branduolinis buvimas Europoje taip pat yra svarbus transatlantinio ryšio elementas", - sakė ministras.

Apklausus visų 28 NATO valstybių delegacijas ir Aljanso pareigūnus, nustatyta, kad 24 šalys neblokuotų taktinio branduolinio ginklo pašalinimo iš Europos, iš jų pusė aktyviai remia siūlymus keisti dabartinę tvarką, teigia tyrimo autoriai.

"Tik trys valstybės (Prancūzija, Vengrija ir Lietuva) ypač remia dabartinį status quo", - rašoma organizacijos "IKV Pax Christi" paskelbtoje ataskaitoje.

Lietuvos pareigūnai BNS sakė, kad ši analizė ir šalių grupavimas yra kiek netikslus, bet pripažįsta, jog Vilnius įžvelgia didelę JAV branduolinių ginklų Europoje svarbą.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad Lietuva nepritartų tokio ginklo atsisakymui tol, kol jį turės Rusija.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė neseniai viešai pareiškė, kad Rusija yra dislokavusi taktinį branduolinį ginklą Karaliaučiaus srityje.

Vis dėlto tyrimo autoriai daro išvadą, kad Lietuvos susirūpinimą galbūt sušvelnintų "didesnis Aljanso solidarumo demonstravimas investuojant į gynybos infrastruktūrą".

NATO lyderiai pernai paskelbė, kad galvodami apie tolesnį branduolinių ginklų mažinimą sieks, kad Rusija sutiktų didinti skaidrumą apie Europoje dislokuotus savo branduolinius ginklus ir perkeltų juos toliau nuo NATO narių teritorijos.

"Bet kurie tolesni žingsniai turi būti daromi atsižvelgiant į skirtumus dėl didesnių Rusijos trumpojo nuotolio branduolinių ginklų atsargų", - sakoma naujoje NATO strateginėje koncepcijoje.

Olandams atliekant tyrimą, abipusiškumo principo svarbą aiškiai pabrėžė šešios NATO valstybės, o kitos paliko vietos interpretacijoms, pateikdamos aptakesnius komentarus, pavyzdžiui "Negali būti taip, kad mes duodame viską, o jie neduoda nieko".

Keli NATO diplomatai sakė, kad Rusija leido aiškiai suprasti, jog JAV turės perkelti keliose Europos šalyse dislokuotus taktinius branduolinius ginklus į savo teritoriją, kad Rusija bent imtų svarstyti apie galimybę diskutuoti dėl savo arsenalo.

"Pašaliečiui tai gali atrodyti kaip neracionalus rusų reikalavimas, bet jie turi rimtų priežasčių. Žlugus Sovietų Sąjungai, kelios naujos šalys gavo branduolinių ginklų, įskaitant taktinius. Rusija dėjo daug pastangų, kad atgautų išimtinę atsakomybę ir nuosavybę visiems buvusiems sovietų branduoliniams ginklams, ir perkėlė juos į savo teritoriją. Nuo to laiko Rusija laukė, kad JAV padarytų tą patį. Rusija daro išvadą, kad tik jei JAV atitrauks savo taktinius branduolinius ginklus iš kitų šalių, du buvę priešai gali aptarti taktinių branduolinių ginklų mažinimą", - rašoma ataskaitoje.

Anot tyrimo, viena NATO šalis atvirai nepritaria abipusiškumo principo reikalavimui. Jos diplomatas sakė: "Abipusiškumas yra nerealus. Jis tik trukdo reikalams judėti į priekį NATO viduje".

Jungtinių Valstijų pareigūnai žada dar šiemet mėginti inicijuoti derybas su Rusija dėl taktinių branduolinių ginklų. Vis dėlto praėjusį mėnesį kalbėdamas su BNS JAV misijos NATO vadovo pavaduotojas Johnas Heffernas pripažino, kad Maskva kol kas nerodo entuziazmo tartis riboti šiuos ginklus, kurie yra mobilesni ir paprasčiau perkeliami nei strateginiai branduoliniai ginklai, neseniai apriboti naująja START sutartimi.

Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad abipusiškumo principas turi būti esminis.

"Rusija tikrai neketina atitraukti savo branduolinio arsenalo už Uralo, "atsidėkodami" už JAV raketų išgabenimą iš Europos", - BNS ketvirtadienį sakė aukšto rango Lietuvos pareigūnas.