Lietuva privalo matyti didėjantį Rusijos karinį aktyvumą Baltijos regione ir negali nieko nedaryti apeliuodama į NATO gynybines iniciatyvas, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas.

„Dabar įvairiais lygiais kalbama apie augantį Rusijos karinį aktyvumą Baltijos regione. Manyčiau, kad turime tai pastebėti, turime apie tai kalbėti ir gauti aiškius atsakymus“, - ketvirtadienį per Seimo Europos informacijos biure vykusią diskusiją „Nacionalinio saugumo problemos“ sakė parlamentaras.

Jo teigimu, tai matydama Lietuva negali slėptis „už kitų šalių ir NATO valstybių gynybinių iniciatyvų“.

„Turiu galvoje priešraketinės gynybos komponentus, kurie atsiras šiame regione, pabrėšiu, labai ribotų galimybių komponentus, bet vis dėlto jie yra gynybiniai“, - kalbėjo A.Anušauskas.

Jis priminė, kad remdamasi būtent NATO priešraketinės gynybos planais Rusija grindžia savo karinį aktyvumą.

„Taline NATO Parlamentinėje Asamblėjoje Rusijai buvo aiškiai pasakyta, kad realybė yra kita, ir Rusija pati turėtų besikeičiantį pasaulį, nebandydama maskuoti jos netikromis frazėmis“, - pabrėžė Seimo komiteto vadovas.

Rusija yra paskelbusi planą dislokuoti Karaliaučiaus srityje mažo nuotolio raketas „Iskander“, o Rusijos žiniasklaida balandį pranešė, jog šiame anklave bus dislokuojama naujos kartos mobili priešlėktuvinė ir priešraketinė sistema „S-400 Triumph“.

Maskva teigia tokiu būdu reaguojanti į JAV priešraketinės gynybos (PRG) projekto įgyvendinimą Rytų Europoje.NATO vis kartoja, kad šiuo raketiniu skydu norima apsisaugoti nuo grėsmių iš tokių šalių kaip Iranas, bet Rusija laiko šį skydą potencialia grėsme jos saugumui.