Naujos esminės informacijos dėl galimai Lietuvoje veikusių CŽV kalėjimų nėra gauta, teigia Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, kuriuo manymu, pagrindo atnaujini tyrimą kol kas nėra.

Kita vertus, anot A.Anušausko, atsižvelgiant į priimtą Europos Parlamento (EP) komiteto sprendimą, kuriuo Lietuva raginama atnaujinti tyrimą, būtų galima užduoti papildomus klausimus kitų valstybių institucijoms, nors ir šiuo atveju komiteto vadovas teigė konkrečių atsakymų nesitikįs.

„Lietuva savo, ką galėjo padaryti turėdama tą informaciją, padarė. Kol kas naujos esminės informacijos mes negavome, Lenkijos tyrimas Lietuvai reikšmingų duomenų taip pat neatskleidė. Todėl iš tikrųjų prokuratūra gali ir turėtų apsvarstyti visus kreipimusis, kuriuos gauna dėl konkrečių tyrimų ir turės atitinkamai priimti savo kažkokius sprendimus. Galbūt, aš čia tik spėlioju, būtų galima užduoti papildomus klausimus kitų valstybių institucijoms pagal dabar turimus duomenis, bet, ko aš baiminuosi, kad tai tebus formalus susirašinėjimas iš anksto žinant atsakymus. Čia turiu omeny tas valstybes, per kurias vyko mūsų parlamentiniame tyrime nurodyti skrydžiai“, - BNS antradienį sakė A.Anušauskas.

Europos Parlamento komitetas antradienį paragino Lietuvą atnaujinti tyrimą dėl galimai joje egzistavusių CŽV kalėjimų, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusius faktus.

Tokią ataskaitą patvirtino Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, kurio nariai balandį viešėjo Lietuvoje.

Europarlamentarai pažymi, jog kai kurios ES šalys iki šiol tinkamai neįvykdė savo pareigos ištirti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su CŽV vykdyta asmenų perdavimo ir slapto kalinimo programa. Be Lietuvos, ataskaitoje minima Rumunija, Lenkija ir kitos šalys.

Nors 2010-2011 metais Lietuvoje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, „dar yra nemažai neatsakytų klausimų, susijusių su CŽV vykdytomis operacijomis“, pažymi Europos Parlamento nariai.

„Jie ragina Lietuvos valdžios institucijas įvykdyti savo pažadą atnaujinti Lietuvos dalyvavimo CŽV programoje baudžiamąjį tyrimą atsižvelgiant į naujai paaiškėjusius faktus apie skrydžius tarp Rumunijos ir Lietuvos 2005 m. (keičiant lėktuvus Tiranoje) bei tarp Lietuvos ir Afganistano 2006 m. (per Kairą)“, - sakoma Europos Parlamento atstovo Roberto Pogorelio atsiųstame pranešime spaudai.

Tuo metu parlamentinį tyrimą 2009 metais atlikusio Seimo NSGK pirmininkas A.Anušauskas antradienį BNS teigė, jog EP komiteto išvadoje kaip nauji duomenys nurodomi skrydžiai jau buvo tiriami ir Seimo komiteto, juos turėjo ir Generalinė prokuratūra.

„Tie vadinami nauji duomenys yra mūsų tyrime, mes juos sužinojome atlikdami tyrimą iš mūsų Lietuvos civilinės skrydžių administracijos, jie (EP komitetas - BNS) tai pateikia, kaip nauja, o tai nėra nauja, tie nauji duomenys yra dvejų metų senumo ir prokuratūra juos jau turėjo“, - sakė A.Anušauskas.

„Aš suprantu, kad EP komiteto atstovai turėtų siekti savo iškeltų tikslų, bet atkreipsiu dėmesį, kad susitikimo (EP komiteto vizito Lietuvoje metu balandį - BNS) metu išsiaiškinom, kad Europos Parlamento nariai, kurie atstovauja savo valstybėms - jų valstybėse analogiški tyrimai buvo nei pradėti, nei kokiu nors pavidalu vykdomi, buvo tik pažadėta, kad europarlamentarai inicijuos tuos tyrimus savo šalyse. Turiu galvoje ir Portugaliją, Ispaniją, Vokietiją ar dar kokias kitas valstybes, tai šiuo atveju to, kaip suprantu, nebuvo padaryta“, - svarstė Seimo komiteto vadovas.

EP komiteto ataskaitos projektui, kuriuo Lietuva raginama atnaujinti tyrimą, pritarė 50 komiteto narių, nepritarė du, o susilaikė penki. Plenarinėje sesijoje dėl šios ataskaitos numatoma balsuoti rudenį.

Dėl spėjamų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų į Lietuvą atvykusi Europos Parlamento delegacija balandį pareiškė turinti papildomų klausimų Lietuvos prokurorams, kurie teigia nustatę, kad Lietuvoje nebuvo neteisėtai kalinami asmenys.

Kartu europarlamentarai teigė, kad parlamentinį tyrimą atlikusi Lietuva gali tapti pavyzdžiu kitoms Europos šalims, kurios galėjo dalyvauti slaptoje terorizmu įtariamų asmenų gabenimo ir kalinimo programoje, kurią Jungtinės Valstijos pradėjo po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.

2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būti įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti, taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais.

Seimo patvirtintose išvadose skelbta, kad komitetui liudiję asmenys neigė prielaidas ir galimybes, jog Antaviliuose esančiame komplekse, kur dabar yra Valstybės saugumo departamento (VSD) mokymo centras, buvo laikomi ar tardomi asmenys.

Tačiau parlamentarai nurodė, kad „pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“.

Savo ruožtu generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis tuomet sakė, kad pernai nutraukto ikiteisminio tyrimo metu „buvo nustatyta, kad nėvieno tokio asmens kalinamo nebuvo“.

Lietuvos vadovai sako, kad JAV atsisakant pateikti bet kokią informaciją, tirdama įtarimus dėl slaptų CŽV kalėjimų Lietuva padarė viską, ką galėjo.