- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ypatingajame archyve saugomos 1941–1953 metų bylos. Jose – sąrašai žmonių, kuriuos sovietai ruošėsi ištremti. Tiesa, ne visi jie pasiekė Sovietų Sąjungos glūdumas, mat kai kurie planai liko tik dokumentuose. Ilgainiui visos šios bylos – 1 mln. 350 tūkst. – atsiras skaitmeninėje erdvėje ir bus visiems laisvai prieinamos. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su šio archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėju Povilu Girdeniu.
– Bylos – su žmonių vardais, pavardėmis. Kokios informacijos dar galėtume jose rasti?
– Čia yra žmonių, numatytų ištremti iš Lietuvos į Sibirą ir kitus regionus, sąrašai. Pirmiausiai norėčiau pasakyti, kad kai mes paskelbėme elektroniniame pavardžių archyve didelę dalį tų sąrašų, daugeliui kilo klausimas, ar visi įtrauktieji į jį ir buvo ištremti. Sunku būtų pasakyti tą procentą, tačiau tikrai ne visi, nes dalis žmonių negyveno pagal vietinės valdžios organų dokumentuose užfiksuotą gyvenamąją vietą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar šiose bylose minimas ištrėmimo motyvas, priežastys? Jeigu kalbėtume apie 1941-ųjų sąrašus, tai tuomet daugiausiai buvo tremiama inteligentija. Vėliau – ūkininkai, antisovietinio pasipriešinimo dalyviai.
– Taip, iki 1949 metų, pokario laikotarpiu daugiausiai buvo tremiami tie, kurie turėjo artimųjų, giminių, dalyvavusių ginkluotame antisovietiniame pasipriešinime. Nuo 1949-ųjų prasidėjo trėmimai pagal socialinį statusą. Tai yra buvo išvežami ir nacionalizuojamas turtas pasiturinčių ūkininkų, kuriuos sovietai vadino buožėmis. Vėlesniais metais, nors sąrašai dar ir buvo sudarinėjami, bet tremties operacijos apie 1952–1953-uosius praktiškai nevyko. Tad daugelis net neįtarė, kad jų giminaičiai galėjo būti įtraukti į tuos sąrašus, jei nebuvo išvežti.
Nuo 1949-ųjų prasidėjo trėmimai pagal socialinį statusą. Tai yra buvo išvežami ir nacionalizuojamas turtas pasiturinčių ūkininkų, kuriuos sovietai vadino buožėmis.
– Ar tiesa, kad per visą trėmimo laikotarpį buvo numatyta ištremti daugiau kaip 30 tūkst. vaikų? Ar šiose bylose yra ir jų vardai bei pavardės?
– Ankstesniais metais būdavo tiesiog įrašoma tokio ir tokio asmens vaikai nieko nekonkretizuojant. Vėliau, nuo 1948–1949 metų, prie tremiamo žmogaus vardo ir pavardės jau būdavo įrašoma, kad tokio ir tokio dukra arba sūnus bei jo vardas. O kai kada ir pavardėmis nurodyta.
– Gal galite atversti kokią bylą ir pakomentuoti?
– Taip, štai čia Tauragės apskrities byla pavadinimu „Viesna“. Joje yra susirašinėjimas ir sąrašai žmonių, kurių ištrėmimas jau patvirtintas. Štai 1949-ųjų sąrašuose jau, kaip minėjau, nurodytas tėvas, jo pavardė ir vardas, o šalia išvardinta jo žmona, sūnus Jonas, sūnus Stasys, dukra Janė, sūnus Alfonsas (2 metų) ir dar 84-erių močiutė, šeimos galvos motina Magdalena. Čia – jau sąrašai per masinio trėmimo operaciją, jie yra detalūs. Išvertus į lietuvių kalbą, ši byla vadinasi „Bangų mūša“.
Jeigu visas bylas sudėtume vieną šalia kitos, tai ta eilė nusitęstų 17,5 km.
– Gal žinoma, iš kokių apskričių buvo daugiausiai tremiama žmonių? Ar yra tokia informacija?
– Galima būtų pastebėti, kad iš visos Lietuvos buvo tremiama vienodai, tikslios tokios informacijos nėra.
– Ir visas šias bylas dabar perkelsite į skaitmeninę erdvę?
– Taip, tačiau nereikia manyti, kad visos šios bylos – 1 mln. 350 tūkst. – taip greitai atsiras skaitmeninėje erdvėje, nes kiekis milžiniškas. Jeigu visas bylas sudėtume vieną šalia kitos, tai ta eilė nusitęstų 17,5 km.
– Kaip šioje skaitmeninėje erdvėje atrasti savo gimines, artimuosius, jeigu norima sužinoti, ar jie nebuvo įtraukti į šiuos sąrašus?
– Tiesiog į paieškos laukelį reikia įvesti norimą pavardę ir spausti „ieškoti“. Pavyzdžiui, įvedėte pavardę Paškevičius ir išmeta visus Paškevičius, kurie yra paminėti archyvų bylose. Rodo, kad iš viso yra 46 puslapiai. Paieška sutrumpės įvedus ir giminaičio vardą, jeigu žinote. Dabar didžioji dalis dokumentų yra visiems laisvai prieinami ir norintieji gali susipažinti su juos dominančia informacija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu: nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nebuvo fiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Dėl drastiško baudų didinimo naktiniai klubai bus priversti užsidaryti?10
Prakalbus apie ženklų baudų didinimą už keliamą triukšmą, nejuokais sukluso miestų naktinio gyvenimo atstovai. ...
-
Renkant LRT generalinį direktorių ministras siūlo keisti vertinimo tvarką6
Nacionalinio transliuotojo LRT tarybai du kartus nepavykus išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, kultūros ministras Simonas Kairys siūlo keisti kandidatų vertinimo tvarką. ...
-
Laidotuvių tradicijos keičiasi: vietoj vainikų – finansinė pagalba artimiesiems9
Atsisveikinti su mirusiuoju besirenkantys žmonės vis dažniau vietoj masyvių vainikų ir didžiulių glėbių gėlių renkasi dovanoti vieną gėlės žiedą ir voką su pinigais. Ši tradicija, kai pagarbą velioniui norima išreikšti ir...
-
Vos tik prasidėjo vasara, o Kaunas pradėjo ruoštis Kalėdoms: ar ne per anksti?8
Iki Kalėdų dar maždaug 200 dienų, o Kauno miestas jau paskelbė viešųjų pirkimų konkursą Kalėdų eglei ir šventinėms Rotušės aikštės dekoracijoms pirkti. Šįmet tai padarė kaip niekad anksti. Kokie tokio sprendim...
-
Vilniaus politikai kviečia per NATO viršūnių susitikimą iškelti Ukrainos vėliavas34
Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį pritarė rezoliucijai, kuria kviečiama per Aljanso viršūnių susitikimą liepą iškelti Ukrainos vėliavas. ...
-
SAM nesutinka, kad sveikatos apsaugoje trūksta ryžtingesnės kovos su korupcija2
Sveikatos apsaugos sistemai išliekant labiausiai korumpuota sritimi, Seimo Antikorupcijos komisija politikos formuotojams priekaištauja dėl pokyčių trūkumų. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teigia, kad per metus situacija pa...
-
Sostinės Bernardinų sodo bevardžiams takams – Lietuvos valdovų vardai4
Sostinės Bernardinų sode esantiems bevardžiams takams trečiadienį suteikti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų vardai, taip pat oficialiai įteisintas Vakarinio aplinkkelio pavadinimas. ...
-
Per NATO viršūnių susitikimą Vilniaus viešasis transportas bus nemokamas5
Liepos 10–13 dienomis, NATO viršūnių susitikimo metu, sostinės viešasis transportas bus nemokamas. ...
-
Vilnius griežtina tvarką: už nukirstą medį gali tekti sumokėti ir milijoną eurų6
Sostinės taryba trečiadienį vienbalsiai pritarė didesnėms baudoms už nukirstus brandžius medžius, jos galės siekti kelis šimtus tūkstančių eurų. ...