1 mln. 350 tūkst. – tiek bylų su sąrašais žmonių, kuriuos sovietai ketino ištremti

– Bylos – su žmonių vardais, pavardėmis. Kokios informacijos dar galėtume jose rasti?

– Čia yra žmonių, numatytų ištremti iš Lietuvos į Sibirą ir kitus regionus, sąrašai. Pirmiausiai norėčiau pasakyti, kad kai mes paskelbėme elektroniniame pavardžių archyve didelę dalį tų sąrašų, daugeliui kilo klausimas, ar visi įtrauktieji į jį ir buvo ištremti. Sunku būtų pasakyti tą procentą, tačiau tikrai ne visi, nes dalis žmonių negyveno pagal vietinės valdžios organų dokumentuose užfiksuotą gyvenamąją vietą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar šiose bylose minimas ištrėmimo motyvas, priežastys? Jeigu kalbėtume apie 1941-ųjų sąrašus, tai tuomet daugiausiai buvo tremiama inteligentija. Vėliau – ūkininkai, antisovietinio pasipriešinimo dalyviai.

– Taip, iki 1949 metų, pokario laikotarpiu daugiausiai buvo tremiami tie, kurie turėjo artimųjų, giminių, dalyvavusių ginkluotame antisovietiniame pasipriešinime. Nuo 1949-ųjų prasidėjo trėmimai pagal socialinį statusą. Tai yra buvo išvežami ir nacionalizuojamas turtas pasiturinčių ūkininkų, kuriuos sovietai vadino buožėmis. Vėlesniais metais, nors sąrašai dar ir buvo sudarinėjami, bet tremties operacijos apie 1952–1953-uosius praktiškai nevyko. Tad daugelis net neįtarė, kad jų giminaičiai galėjo būti įtraukti į tuos sąrašus, jei nebuvo išvežti.

Nuo 1949-ųjų prasidėjo trėmimai pagal socialinį statusą. Tai yra buvo išvežami ir nacionalizuojamas turtas pasiturinčių ūkininkų, kuriuos sovietai vadino buožėmis.

 

– Ar tiesa, kad per visą trėmimo laikotarpį buvo numatyta ištremti daugiau kaip 30 tūkst. vaikų? Ar šiose bylose yra ir jų vardai bei pavardės?

– Ankstesniais metais būdavo tiesiog įrašoma tokio ir tokio asmens vaikai nieko nekonkretizuojant. Vėliau, nuo 1948–1949 metų, prie tremiamo žmogaus vardo ir pavardės jau būdavo įrašoma, kad tokio ir tokio dukra arba sūnus bei jo vardas. O kai kada ir pavardėmis nurodyta.

– Gal galite atversti kokią bylą ir pakomentuoti?

– Taip, štai čia Tauragės apskrities byla pavadinimu „Viesna“. Joje yra susirašinėjimas ir sąrašai žmonių, kurių ištrėmimas jau patvirtintas. Štai 1949-ųjų sąrašuose jau, kaip minėjau, nurodytas tėvas, jo pavardė ir vardas, o šalia išvardinta jo žmona, sūnus Jonas, sūnus Stasys, dukra Janė, sūnus Alfonsas (2 metų) ir dar 84-erių močiutė, šeimos galvos motina Magdalena. Čia – jau sąrašai per masinio trėmimo operaciją, jie yra detalūs. Išvertus į lietuvių kalbą, ši byla vadinasi „Bangų mūša“.

Jeigu visas bylas sudėtume vieną šalia kitos, tai ta eilė nusitęstų 17,5 km.

 

– Gal žinoma, iš kokių apskričių buvo daugiausiai tremiama žmonių? Ar yra tokia informacija?

– Galima būtų pastebėti, kad iš visos Lietuvos buvo tremiama vienodai, tikslios tokios informacijos nėra.

– Ir visas šias bylas dabar perkelsite į skaitmeninę erdvę?

– Taip, tačiau nereikia manyti, kad visos šios bylos – 1 mln. 350 tūkst. – taip greitai atsiras skaitmeninėje erdvėje, nes kiekis milžiniškas. Jeigu visas bylas sudėtume vieną šalia kitos, tai ta eilė nusitęstų 17,5 km.

– Kaip šioje skaitmeninėje erdvėje atrasti savo gimines, artimuosius, jeigu norima sužinoti, ar jie nebuvo įtraukti į šiuos sąrašus?

– Tiesiog į paieškos laukelį reikia įvesti norimą pavardę ir spausti „ieškoti“. Pavyzdžiui, įvedėte pavardę Paškevičius ir išmeta visus Paškevičius, kurie yra paminėti archyvų bylose. Rodo, kad iš viso yra 46 puslapiai. Paieška sutrumpės įvedus ir giminaičio vardą, jeigu žinote. Dabar didžioji dalis dokumentų yra visiems laisvai prieinami ir norintieji gali susipažinti su juos dominančia informacija.