Vyriausybė siūlys kitąmet nedidinti 2,1mlrd. litų skolų turinčių savivaldybių skolinimosi limitų, o 2015 metais – tikėtina, jie bus mažinami. Premjeras sako, kad savivaldybės turi teisę skolintis tik europinių projektų bendram finansavimui. Tuo metu kai kurių savivaldybių merai tikina neviršijantys skolinimosi limitų.

„Tikrai nesiruošiame didinti skolinimosi limitų, dėl to, kad jau dabar savivaldybių skolos, palyginti su pajamomis, siekia 75 proc., tai faktiškai savivaldybių įsiskolinimai nuo 2008 metų išaugo 40 proc.“, - penktadienį po susitikimo su miestų ir rajonų merais žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Anot jo, papildomas pajamų mokesčio pajamas ketinama palikti savivaldybėms, tačiau jos turės būti skirtos skoloms mažinti.

„Jos (viršplaninės gyventojų pajamų mokesčio pajamos - BNS) pirmiausia turės būti nukreiptos savivaldybių įsiskolinimo dengimui. Jeigu tendencijos bus į gerėjančią pusę, jie, savaime suprantama, galės įgyvendinti ir kitus projektus“, - sakė A.Butkevičius.

Rudenį su Lietuvos savivaldybių asociacija ketinama pradėti derybas dėl kiekvienos savivaldybės skolinimosi limito, sako premjeras. Be to, Vyriausybė kartu su Finansų ministerija ketina nuolat vertinti savivaldybių skolos lygį.

„Bus realiai paskaičiuota, kiek kiekviena funkcija kainuoja ir bus skirta tiek lėšų, kiek reikia tai funkcijai įgyvendinti. Kartą per ketvirtį vyks aptarimai kartu su manimi, Finansų ministerija ir Mokesčių inspekcija“, - sakė A.Butkevičius.

Kai kurių savivaldybių merai tikino neviršijantys limitų. Kupiškio rajono savivaldybės, kurios biudžetas siekia 50 mln. litų, o paskolos - 12 mln. litų, meras Jonas Jarutis sako, kad savivaldybė neviršija 75 proc. leistino bendro skolinimosi limito.

„Mūsų pagrindinis skolinimasis yra tik dėl europinių projektų finansavimo, nes reikia įvairių procentų prisidėjimo - nuo 7,5 iki 25 proc. - vykdyti infrastruktūros projektus, renovuoti mokyklas, rekonstruoti vandentiekio linijas“, - žurnalistams sakė J.Jarutis.

Pasvalio rajono, kurio biudžetas - 76 mln. litų, o skolos - 10 mln. litų, meras Gintautas Gegužinskas teigė, kad savivaldybė taip pat neviršijo skolų limitų, tačiau turėjo sunkumų kai kurias jų mokėti - birželio pradžioje ji turėjo 1,3 mln. litų pradelstų skolų.

„Stipriai abejoju, kad Lietuvoje būtų tokių savivaldybių, kurios skolintųsi, grubiai tariant, pravalgymui, mes, jeigu skolinamės, tai skolinamės tam, be ko neapsieisi. Aš vis tik tikiuosi, kad Vyriausybė peržiūrės gyventojų pajamų mokestį, tenkantį savivaldai“, - žurnalistams sakė G.Gegužinskas.

Meras teigė, kad bankai noriai skolina savivaldybėms.

„Kol kas dar nebuvo nė vieno konkurso, kad bankai neateitų su savo pasiūlymais“, - sakė G.Gegužinskas.

Susitikime kalbėta apie savivaldybių finansinius reikalus ir šilumos ūkį. Šių metų savivaldybių biudžetų apimtis yra 3,24 mlrd. litų, o jų skolos balandžio 1 dieną buvo 2,125 mlrd. litų, iš jų skola bankams – 1,795 mlrd. litų, kitiems kreditoriams – 331 mln. litų.

Kritiką dėl didelių savivaldybių, ypač Vilniaus, skolų šiemet premjerui išsakė Švedijos bankų vadovybė. Sostinės savivaldybės skolos siekia apie 1 mlrd. litų.