Du Stasio Lozoraičio įpėdiniai, Lietuvos diplomatijos šefai: panašaus išsilavinimo ir panašaus amžiaus.

Dar panašumų: abu tuština Kinijos ambasadą Lietuvoje. Prie G. Landsbergio išvažiavo ambasadorius, kinai santykius nužemino iki reikalų patikėtinių lygio. O prie K. Budrio ambasados pastatas ištuštėjo galutinai.

„Kinija savo ambasadą Lietuvoje uždarė“, – teigė buvęs premjeras, Seimo narys (DSVL) Algirdas Butkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Neseniai Lietuvą paliko paskutinis Kinijos diplomatas. Liko tik lietuviškas raštelis: dėl konsulinių paslaugų kreiptis į Kinijos ambasadą Latvijoje.

„Nežinau, ką K. Budrys dirba, bijau, kad nelabai ką jis dirba apskritai, nes turi tokius vadus, kuriems užsienio politika apskritai neįdomi“, – tvirtino Seimo narys (TS-LKD) Žygimantas Pavilionis.

Tik kad K. Budrys – ne konservatorių, o socialdemokratų vyriausybės ministras. Jie žadėjo, kad santykius su Kinija normalizuos, kad jie bus tokie, kaip kitų Europos Sąjungos šalių. Už tai ir pagrindinis užsienio politikos formuotojas – prezidentas.

„De jure lyg ir turime diplomatinius santykius, bet de facto neturime. Norėjo geriau, bet išėjo visai blogai“, – aiškino A. Butkevičius.

Algirdas Butkevičius / P. Peleckio / BNS nuotr.

Paskutinis kinų diplomatas buvo trumpam iš Lietuvos išvykęs, o kai bandė parvažiuoti, jo į šalį nebeįleido. Diplomato akreditacija buvo pasibaigusi. Mat, kaip prieš kelerius metus Lietuva nustojo atnaujinti kinams akreditacijas, taip ir toliau neatnaujina. Iš valdžios paaiškinimų – kinai patys kalti.

„Tokį sprendimą priėmė šalis, atsiuntusi tuos žmones. Čia jie galėtų ir pakomentuoti, kas ten įvyko. Iš Lietuvos pusės yra interesas, kad Lietuvoje Kinijos ambasada veiktų, kad joje dirbtų diplomatai“, – pasakojo K. Budrys.

Kęstutis Budrys / P. Peleckio/BNS nuotr.

Paskutinis likęs kinas dar turėjo diplomatinį pasą, bet su juo Šengeno erdvėje galėjo būti 90 iš pastarųjų 180 dienų, o išbuvo ilgiau. Todėl pasieniečiai jo nebeįleido.

„Jie visada prašydavo akredituoti diplomatus kaip į laikiną reikalų patikėtinio biurą, bet Lietuva atsakydavo, kad tokios institucijos neturime“, – sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas (LSDP) Remigijus Motuzas.

Tai yra maždaug tas pats, kad pritartume, jog Rusija mus vadintų pribaltika.

Santykiai su Kinija subyrėjo tada, kai Lietuva leido taivaniečiams Vilniuje atsidaryti atstovybę Taivano pavadinimu. Kitose šalyse, net ir Latvijoje, tokios atstovybės vadinasi „Taipėjaus“. Norint santykius normalizuoti, Kinija reikalauja atstovybės pavadinimą pakeisti. Anot G. Landsbergio komandos, kaip taivaniečiai pageidauja, taip Lietuva turi ir leisti vadintis. Pateikė kelis pavyzdžius.

„Tai yra maždaug tas pats, kad pritartume, jog Rusija mus vadintų pribaltika. Arba stipresnis žmogus negali pasakyti, kad jūs esate Milda, nors jūsų vardas visai kitoks“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Pakeisti pavadinimo socdemų komanda ir nesiruošia.

„Turi būti tęstinumas, atrodytume nesolidžiai. Todėl ir toliau laikomės pozicijos“, – tvirtino R. Motuzas.

Taivaniečių atstovybė įsikūrė 2021 metais. Per tą laiką buvo nepaskelbtų Kinijos sankcijų, politikų kelionių į Taivaną už taivaniečių pinigus, fantazijų apie lustų fabrikus ir taivaniečių pažadų.

„Kai išrinko Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą, stengiausi ekonomines laidas „YouTube“ pažiūrėti. Pamačiau tą patį taivanietį šalia prezidento D. Trumpo stovintį ir po to jį kalbantį, kad į Jungtines Valstijas investuos dideles sumas pinigų, lustus gamins Amerikoje“, – pasakojo A. Butkevičius.

O pirmąjį savo lustų fabriką Europoje taivaniečiai nusprendė atidaryti Vokietijoje.

„Santykių pagerinimas, jeigu taip bus apsispręsta daryti, užtruks, mano manymu, nuo 5 iki 7 metų“, – samprotavo A. Butkevičius.

Tad kaip santykius gerins, jeigu akreditacijų kinų diplomatams neduoda, atstovybės nepervadina?

„Įvardinate įvairiausiais tokiais būdais – „pagerino“, „pablogino“ ar panašiai. Mums reikia pasidaryti minimumą – turėti diplomatinį atstovavimą abiejose sostinėse. Tai nei pagerinimas, nei pabloginimas, tai yra minimumas. Kai turi minimumą, tada žiūri, kuria kryptimi judėti. To minimumo šiuo metu neturime, kaip ir neturėjome. Bet ties tuo dirbame“, – aiškino užsienio reikalų ministras.

Anot R. Motuzo, kai paskutinis diplomatas Kinijos ambasadą paliko, paprašė pastatą apsaugoti.

„Tai irgi iš dalies simboliškai rodo, kad jiems tas pastatas yra svarbus, kad jie čia planuoja sugrįžti“, – sakė jis.

Pastatą dabar prižiūri lietuviai.