W pase – užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams?

Valdžios koridoriuose stiprėja parama iniciatyvai, kad nelietuviškais rašmenimis pavardę pagrindiniame paso puslapyje būtų leista rašyti užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams.

Seimo Užsienio reikalų komitetas šią savaitę pritarė projektui, kad, remiantis protėvių pavarde, įrašas lenkiškais rašmenimis galėtų būti rašomas tik papildomame paso puslapyje.

Už tokią išvadą balsavo komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, projekto rengėjai sako, kad šią poziciją remia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau jis neatitinka premjero Sauliaus Skvernelio viešai išsakyto pažado Lenkijos ministrei pirmininkei.

Remia prezidentė?

Pagal Seimo Užsienio reikalų komiteto siūlymą, w, x ir q pagrindiniame įraše būtų leidžiamas trimis atvejais: perėmus užsieniečio sutuoktinio pavardę, mišriose šeimose gimusiems vaikams ir Lietuvos pilietybę priėmusiems užsieniečiams.

Komiteto nariai pabrėžia, kad būtent šiuos tris variantus kaip galimas išimtis yra nurodžiusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Pagal šią versiją, Lietuvos lenkams jų prašymu vardas ir pavardė su visais diakritiniais ženklais galėtų būti įrašomi paso kitų įrašų skirsnyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju pavardę Mickiewicz galėtų turėti už Lenkijos piliečio ištekėjusi lietuvė, bet senelę tokia pavarde turėjusi Lietuvos lenkė pase turėtų ir toliau rašyti Mickevič.

BNS paklaustas, ar tokia situacija būtų normali, vienas iš projektų rengėjų Seimo narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas, atsakė: „Visą laiką geriau padaryti žingsnelį į priekį negu nedaryti jokio žingsnelio ar žengti žingsnelį atgal. Įstatymų leidėjų pareiga yra laikytis Konstitucijos kolonų, pagal dabartinius išaiškinimus kitų sprendimų priimti negalėtume.“

Jo teigimu, komiteto pozicija yra kompromisinė, ją palaiko prezidentė ir parems dauguma „valstiečių“.

„Akivaizdu, kad ir Respublikos Prezidentė remia tokį sprendinį, nes jis pagrįstas įstatymais. Lygiai taip pat manau, kad mūsų didžiausioje frakcijoje šiuo kompromisiniu variantu bus didelis susiklausymas“, – BNS sakė M.Puidokas.

Paklaustas, ar šis variantas suderintas su Prezidentūra, jis atsakė: „Su Prezidentūra nuolat vyksta diskusijos, visą laiką stengiamės vieni kitus girdėti. Natūralu, kad šiuo aktualiu klausimu taip pat stengiamės įsiklausyti ir išgirsti ir Prezidentūros nuomonę.“

Tačiau šis variantas neatitinka premjero S.Skvernelio viešai išsakyto pažado. Vyriausybės vadovas praeitą mėnesį sakė patikinęs Lenkijos premjerę Beatą Szydlo (Beatą Šydlo), kad Lietuvos lenkams bus taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir piliečiams iš mišrių šeimų.

„Dėl dokumentų aš tiesiog paminėjau, kad yra mūsų sprendimas, kuris susijęs ne vien tik su lenkų  tautine mažuma, mes kalbame pirmiausia apie mūsų piliečius, kurie yra sudarę mišrias santuokas, kurie turi teisę įgyti sutuoktinio pavardę – tokią, kokia ji yra, negali būti diskriminacijos, tai lygiai tie patys principai bus taikomi ir Lenkijos tautinei mažumai“, – po susitikimo su B.Szydlo BNS yra sakęs S.Skvernelis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė yra sakiusi, kad komisijai trūksta duomenų paskelbti išvadą, ar w gali būti leidžiama Lietuvos lenkams pagrindiniame paso puslapyje. Jos teigimu, šiuo metu neįmanoma įvertinti, kaip tai paveiktų lietuvišką vardyną.

Diskusijų taip pat kelia siūlymas leisti antrajame paso puslapyje naudoti diakritinius ženklus, pavyzdžiui, raidę Ł. Kritikai sako, kad tai gali apsunkinti registrų darbą.

Taisyklės galioja nuo 1991 metų

Nuo 1991 metų galiojančios taisyklės numato, kad piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis.

Konstitucinis Teismas ilgus metus laikėsi pozicijos, kad pagrindinis įrašas pase turi būti lietuviškais rašmenimis, o papildomas įrašas originalo kalba galimas paso kitų įrašų skyriuje. 2014 metais reguliavimo galimybes teismas kiek praplėtė, išaiškinęs, kad asmenvardžių rašymo taisyklės gali būti keičiamos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymu.

Situaciją prieš kelerius metus ėmė keisti ir bendrosios kompetencijos teismai. Jie kelis kartus kartus įpareigojo Lietuvos piliečių iš mišrių šeimų dokumentuose įrašyti asmenvardžius su nelietuviškomis raidėmis w, q bei x.

Šiuo metu skirtingų įstatymų projektai yra svarstomi parlamentiniuose komitetuose. Žmogaus teisių komitetas užėmė kitą poziciją – jis siūlo leisti Lietuvos lenkams pavardę lenkiškai užrašyti ir pagrindiniame paso puslapyje.

Seimo Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai turi patariamąjį balsą. Svarbesnis vaidmuo teks pagrindiniu paskirtam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, jis savo išvados dar nepaskelbė.

Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų, daugiausia – Šalčininkų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Povilas

Povilas portretas
man tikrai įdomu žinoti ar BNS žurnalYstas nemato reikalo sužinoti KIEK Lietuvos piliečių lenkų atvyko į mūsų šalį ar likę nuo tų laikų , kai buvo užgrobę,, kurių pase likę W [ iš tų 200 000 ] ??? Gi, visi gimę ir gavę pasus po nepriklausomybės atgavimo [ o ir sovietiniais laikais ] TOKIŲ raidžių neturėjo... Todėl "verkšlenančių" turėtų būti likę ne tiek ir daug...

...

... portretas
Konstitucija GARANTUOJA kad visa kas skelbiama viešai (o Pasas - svarbiausias Asmenį viešinantis dokumentas) BUS parašyta LIETUVIŠKAI; o tas 'lietuviškai' - kaip minimum lietuviški rašmenys, kuriuos visi pažįstam ir ŽINOM kaip juos perskaityt, visi kiti hieroglifai - tai mįslė lietuviui: reikalaukim konstitucinės apsaugos Lietuvių kalbai!
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių