- Milena Andrukaitytė, BNS; Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį posėdyje sutarė beveik 300 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai ir teikia siūlymą Seimui atitinkamai tikslinti 2022 metų valstybės biudžetą.
Toks pakeitimas leistų išlaidas gynybai padidinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
„(Šį klausimą – BNS) reiktų svarstyti skubos tvarka“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
2022 metų biudžete siūloma Finansų ministerijai suteikti teisę skolintis valstybės vardu Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti.
Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. KAM už šias lėšas numato įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos.
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio EBPO BVP prognozę Lietuvai ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Vyriausybė jau praėjusį penktadienį priėmė sprendimą skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
Pasak Finansų ministerijos, Seimui pritarus šių metų biudžeto įstatymo patikslinimui, bus sudaryta galimybė krašto gynybai neatidėliotinai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.
Prezidentūra užsimojusi didinti iki 3 proc. BVP
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis teigia, kad parlamentinės partijos yra linkusios pritarti, kad finansavimas krašto gynybai jau kitais metais pasiektų 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Pagal politinį nusiteikimą konsultuojantis su politinėmis partijomis, panašu, kad partijos sutiktų palaikyti tai, jog kitais metais tai pasiektų 3 proc.“, – žurnalistams po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Seimo valdyba teigė šalies vadovo patarėjas P. Mačiulis.
„Vėlgi, turbūt dabar kalbant ir šiame karo kontekste ne taip svarbu yra procentai, yra dar svarbu, kaip visa tai bus realizuota. Nes procentus turbūt galima priimti vienokius ar kitokius, svarbu, kaip tai išvirs į tikras gynybos priemones“, – atkreipė dėmesį jis.
Pagal politinį nusiteikimą konsultuojantis su politinėmis partijomis, panašu, kad partijos sutiktų palaikyti tai, jog kitais metais tai pasiektų 3 proc.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad krašto apsauga neišvengiamai yra Lietuvos strateginis tikslas.
Tam, kad jau kitais metais Lietuva krašto gynybai svarstytų skirti 3 proc. nuo BVP, neprieštaravo ir socialdemokratai.
„Taip, partija paremtų. Dabartinėje akivaizdoje manome, kad tai yra būtina“, – po susitikimo su prezidentu teigė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas.
Tai, kad yra sutarimas didinti išlaidas gynybai, teigė ir „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis, ir Seimo valdybai priklausantis „darbietis“ Andrius Mazuronis.
„Suprantame, kad dabartiniame kontekste gynyba yra numeris vienas“, – sakė „valstietis“ J. Jarutis.
Savo ruožtu Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad jo frakcija palaiko finansavimo gynybai didinimą iki 3 proc. „per artimiausius metus“.
„Aš manau, kad šiemet Lietuva priartėja prie 2,5-2,6 proc. ir tikrai reikia įsivertinti tuos pirkimus, kurie dabar reikalingi. Tai 3 proc. gali būti perspektyvoje, aš tikrai tam neprieštaraučiau. Nežinau, ar kitąmet, bet per artimiausius metus tą galima pasiekti“, – pažymėjo V. Mitalas.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovas Paulius Saudargas teigė, kad planuojamos didesnės lėšos krašto gynybai bus nukreiptos ir į Lietuvos ginkluotės atnaujinimą.
„Mes kalbame apie Lietuvos ginkluotės atnaujinimą, tai yra ir koviniai dronai, tai yra ir nauja ginkluotė, ir tai taip pat skubos tvarka bandysime įsigyti, paskubinti procesus, kad artimiausiu metu mūsų taip pat apginamumas didėtų“, – teigė P. Saudargas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė27
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus3
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją12
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo3
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...