„Vyriausybė rytoj turėtų suteikti, svarstys dėl įgaliojimų suteikimo Švietimo ir mokslo ministerijai, esu šalininkas ir esame pasiryžę, manau, kad kolektyvinė sutartis yra vienas iš gerų, progresyvių dialogo būdų. Aišku, jeigu bus nuomonių išsiskyrimas dėl turinio, ji gali būti ir nepasirašyta“, – žurnalistams Vyriausybėje antradienį sakė premjeras.

Šešios profesinės sąjungos praėjusią savaitę pareikalavo iki šio ketvirtadienio pasirašyti tokią švietimo šakos kolektyvinę sutartį, dėl kurios su Švietimo ir mokslo ministerija teigia sutarusios birželį. To nepadarius grasinama pradėti pasirengimą streikui.

Profsąjungos reikalauja nuo sausio panaikinti pedagogų darbo apmokėjimo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „žirkles“, skiriant valstybės biudžete tikslinę dotaciją.

Mokytojai taip pat ragina nuo kitų mokslo metų ragina įvesti etatinį darbo apmokėjimą ir sumažinti mokinių skaičių klasėse. Jie, be kita ko, prašo valdžios kelti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, dėstytojų atlyginimus.

Profsąjungos teigia, jog ultimatumas pareikštas siekiant, kad mokytojų reikalavimai atsispindėtų kitų metų biudžete.

Tačiau premjeras tvirtina, kad investuoti didelių pinigų į dabartinę švietimo sistemą negalima, nes pirmiausia ją reikia reformuoti.

„Norime surasti tą būdą, kad tas finansavimas, kurį tikrai reikia didinti, (...) kad jis būtų padarytas pamatuotas, metodiškai pagrįstas, statistiškai pagrįstas“, – teigė S.Skvernelis.

Pasak jo, Lietuva švietimui skiria daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP) nei Europos Sąjungos vidurkis, bet „turime paradoksą – visi yra nepatenkinti“.

„Turbūt vien tiktai pinigais negalime išspręsti (problemos), todėl reikalingi kompleksiniai sprendimai“, – kalbėjo ministras pirmininkas.