- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Graikijos sprendimai dėl reformų rodo, kad šalis yra pasirengusi laikytis ilgalaikės politikos, tačiau Europos Sąjunga ir euro zona turi matyti garantijas ir tik tuo atveju Atėnai gaus visą 86 mlrd. eurų vertės finansinę pagalbą, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jis po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams teigė, kad kol kas sunku prognozuoti tolimesnę Graikijos politiką, tačiau penktadienį vykęs parlamento balsavimas, anot jo, rodo, kad visas politinis elitas suvokia, jog pokyčių reikia.
„Sunku spręsti apie politinį Graikijos vystymąsi ateityje, nes yra kalbų apie išankstinius rinkimus, tačiau, kita vertus, penktadienio balsavimo rezultatai, patvirtinant virš 50 punktų išankstinių užduočių, rodo, kad ne tik valdančioji dauguma, Vyriausybė ar jos dalis, bet ir didelė Graikijos politinio elito supranta, kad kito kelio nėra. Tai tam tikra garantija, kad Graikijos valdžios veiksmai turės ilgalaikį poveikį“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė R.Šadžius.
Tačiau, anot jo, programoje numatyta, kad kaskart pervedant pinigus bus tikrinama, kaip Graikija laikosi įsipareigojimų.
„Antra vertus, Europos Stabilumo Mechanizmas ir euro zona turi užsitikrinti savo interesų apsaugą, būtent todėl kiekvienas kitas pervedimas bus atitinkamai kontroliuojamas ir įvyks tuo ir tik tuo atveju, jeigu Graikija bus atlikusi savo darbus, kurie sistemiškai yra išdėstyti supratimo memorandume“, - tikino ministras.
Jis aiškino, kad yra galimybė, jog Graikijai nebus skiriama visa 86 mlrd. eurų suma - tai priklausys nuo to, kaip Atėnams seksis rinkti mokesčius, kaip augs ekonomika, be to, šiemet prie programos gali prisijungti Tarptautinis Valiutos Fondas.
„Yra didelė tikimybė, kad prie paramos programos maždaug spalio-lapkričio mėnesį prisijungs Tarptautinis Valiutos Fondas ir tai reikštų, kad atitinkama suma sumažėtų poreikis iš Europos Stabilumo Mechanizmo“, - teigė R.Šadžius.
Lietuvos Vyriausybė pasitarime pirmadienį pritarė susitarimui su Graikija dėl trejų metų iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir pirmosios 26 mlrd. eurų lėšų dalies pervedimo.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Graikija įvykdė išankstines sąlygas finansinei pagalbai gauti, įsipareigojo vykdyti reformas mokesčių ir pensijų sistemos, darbo ir konkurencingumo, viešojo administravimo srityse ir suderino konkretų reformų planą su kreditorių institucijomis - Europos Komisija, Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu, teigiama Vyriausybės pranešime spaudai.
Lietuvos poziciją rugpjūčio 19 dieną ESM valdytojų tarybos ir direktorių valdybos posėdžiuose pateiks R.Šadžius.
Nurodoma, kad ESM finansinės pagalbos skyrimas Graikijai iš Lietuvos nepareikalaus papildomų lėšų ir nepaveiks Lietuvos įmokų į ESM grafiko.
ESM teikia finansinę pagalbą euro zonos šalims, kurios susiduria su finansiniais sunkumais, šiuo metu ESM skolinimo pajėgumas yra 500 mlrd. eurų. Pagal ESM sutartį, visos euro zonos šalys privalo prisijungti prie ESM, nuo šių metų pradžios prie euro zonos prisijungusi Lietuva ESM nare tapo vasario 3 dieną.
Lietuva turi įmokėti 327,2 mln. eurų įmoką į ESM įmokėtiną kapitalą, kuris suteikia garantiją ESM išleidžiamiems vekseliams ir obligacijoms. Ši suma bus sumokėta dalimis per penkerius metus – po 65,4 mln. eurų kasmet. Pirmoji Lietuvos įmoka pervesta šių metų vasario 11 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Linkevičius apie Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos: nereikia skubėti su apokaliptinėmis išvadomis
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius sako, kad provokuojantys Donaldo Trumpo pareiškimai – jam būdingas stilius, todėl į JAV prezidento užmojus užimti Grenlandiją skandinavai kol kas reaguoja santūriai. Tokią Ši...
-
Vytautas Landsbergis laisvės gynėjų susitikime: alternatyva Europai yra putinizmas83
Kryžkelėje atsidūrusi Europa renkasi tarp savo senųjų idealų ir putinizmo arba žvėriškumo, todėl Lietuvos laisvės kova dar nėra baigta, sako pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. ...
-
Skvernelis siūlo įamžinti visus Sausio 13-osios pasipriešinimo dalyvius atminimo lentoje13
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo įamžinti visus, kurie dalyvavo Sausio 13-osios pasipriešinime – surašyti jų vardus ant atminimo lentos ir ją iškilmingai pakabinti prie Seimo. ...
-
Skvernelis – apie didžiausius iššūkius, ligą ir tai, dėl ko užverda kraujas11
Kiekvieną sekmadienį humoristas Mantas Katleris „Paskutinei vakarienei“ kviečia vis kitą garsų Lietuvos žmogų. Tarp jų – ir sportininkai, ir muzikos pasaulio atstovai, ir politikai. Šį sekmadienį TV3 žiūrovai išvys a...
-
LŽP pirmininke dvejų metų kadencijai perrinkta Ieva Budraitė3
Neparlamentinės Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininke dvejų metų kadencijai perrinkta Ieva Budraitė. ...
-
VRK panaikino „čekiukų“ byloje nuteistos Birštono tarybos narės Zdanavičienės mandatą2
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino „čekiukų“ byloje kalta pripažintos Birštono savivaldybės tarybos narės Dainos Zdanavičienės mandatą. ...
-
V. Tutkus išėjo iš krikščioniškosios demokratijos partijos: pasirinko kitą8
Laikinai Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai (LKDP) vadovavęs Valdas Tutkus grįžo į Lietuvos regionų partiją. ...
-
Parlamentinės partijos iškėlė kandidatus į Joniškio, Jonavos bei Panevėžio merus
Artėjant kovą vyksiantiems pirmalaikiams Panevėžio miesto, Joniškio bei Jonavos rajonų merų rinkimams, parlamentinės šalies partijos savivaldybėse jau iškėlė savo kandidatus. Tarp politinių jėgų atstovų – partijų skyri...
-
Šakalienė: reikia ieškoti naujų galimybių pritraukiant JAV investicijas gynybos srityje12
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad reikia ieškoti naujų galimybių pritraukiant Jungtinių Amerikos Valstijų investicijas į Lietuvą, ypač – gynybos srityje. ...
-
Skvernelis siūlo Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente13
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. ...