Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą

Ši pertvarka turėtų paliesti visas 60 savivaldybių, trukti penkerius metus.

„Pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis“, – teigia projektus parengusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Anot projektų, būtų sukurtas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą.

Įstatymu Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigojama nustatyti bazinį medicinos paslaugų paketą, privalomą visoms įstaigoms.

Atsirastų ir naujos įstaigos – sveikatos centrai, kuriose būtų jungiamos pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos paslaugos. Čia dirbtų ir šeimos gydytojai, ir specialistai, o pagrindinis siekis būtų mažinti pacientų hospitalizacijų skaičių.

SAM teigimu, po pertvarkos ketvirtadaliu sumažėtų vadinamojo išvengiamo mirtingumo skaičius, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų, lyginant su šiuo metu, atitinkamai daugėtų 30 ir 20 procentų, būtų trumpesnės eilės pas gydytojus.

Seimui pritarus, pertvarką užbaigti planuojama iki 2027-ųjų.

A. Dulkys: kai kurioms įstaigoms ir taip gresia užsidaryti

Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Numatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui.

Pristatydamas projektą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pateikti projektai deda pamatus kokybiškai sveikatos apsaugos sistemos reformai.

„Mūsų tikslas – geresnė gyventojų sveikata, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, paprastai kalbant – nesirgti, nenumirti ir kuo ilgiau ne šiaip apskritai gyventi, bet gyventi sveikai“, – kalbėjo ministras.

Jis pripažino, kad reforma sulaukia dalies savivaldybių pasipriešinimo, bet, pasak ministro, kai kurioms įstaigoms gresia užsidaryti ir jei jokia reforma nebūtų vykdoma.

„Kai kuriose savivaldybėse ne tik dėl specialistų trūkumo, bet ir dėl amžiaus „reforma“ įvyks ir be Vyriausybės įsikišimo, po 8-10 metų kai kurios įstaigos pačios išnyks, nes neliks nei pacientų, nei įstaigų. Jos pačio užsidarys, tik liks neaišku, kas paskutinis užgesins šviesą“, – tvirtino A. Dulkys.

Naujovė – sveikatos centrai

Be to, savivaldybėse planuojama kurti naujus darinius – sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.

Sveikatos centrai rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.

Anot projekto, sveikatos centrai kartu su savivaldybės gydytoju turėtų koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad jų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų.

„Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys galės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Siekiama mažinti guldymų į ligonines

Pasak sveikatos apsaugos ministro, sveikatos centruose darbas bus „grįstas ne konkurencija, o bendradarbiavimu“, t. y. siekiama leisti sudaryti bendradarbiavimo sutartis tarp skirtingų įstaigų, kad būtų galima integruoti pirminę sveikatos priežiūrą su visuomenės sveikatos paslaugomis.

„Numatome investicijas, kad mažintumėme stacionarines paslaugas, ir kad daugėtų ambulatorinių paslaugų, bet, be abejo, išsaugant tai, kas žmogui yra labiausiai reikalinga, ypač senėjančiai visuomenei – visus tuos skyrius, paslaugas, kurios yra mažiausios rizikos. Didžiausios rizikos, svarbiausios operacijos, sudėtingiausios paslaugos – jos būtų teikiamos klasteriuose, regionuose“, – žurnalistams dar prieš posėdį teigė A. Dulkys.

Numatoma skubiai pagalbai kurti insulto, infarkto, traumų, perinatologijos (gimdymo priėmimo) klasterius, į juos greitosios pagalbos medikai „per auksinę valandą“ gabentų pacientus, kuriems tokia pagalba būtina, o sudėtingesnė planinė pagalba be didelių eilių būtų suteikiama per „žalius koridorius“ atskiroms ligoms regionuose. Nesudėtinga pagalba ir toliau būtų suteikiama arčiau namų, rajoninėse įstaigose.

Savivaldybės ragina imtis bandomųjų projektų

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius BNS sako, kad Vyriausybė dar iki 2023-iųjų, kuomet turėtų įsigalioti įstatymas, galėtų imtis bandomųjų projektų ir „pažiūrėti, kas veikia ir gali veikti toliau, o kokios permainos būtinos“.

„Kvietėme per kelis artimiausius metus praktiškai įsitikintini, kokie pokyčiai iš tikrųjų, o ne popieriuje, gerintų sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą. Tačiau ministerija, rodos, renkasi kitą kelią – centralizuotą požiūrį, kai iš Vilniaus viskas matyti geriau“, – sakė M. Sinkevičius.

A. Dulkys Vyriausybės posėdyje pažadėjo, kad tokie bandomieji projektai galės vykti.

Tuo metu M. Sinkevičius sako, kad nors įstatymas įsigalios tik 2023 metais, planuojama, kad jau iki to laiko sveikatos ministras savo įsakymu nustatys reikalavimus, kuriuos turi atitikti ligoninės norėdamos išlikti ir gauti finansavimą.

„Savivaldybės ragino atsisakyti tokio kelio, kai jos bus priverstos rinktis tarp finansinių paskatų ir galimybės suteikti gyventojams kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų vietoje, tačiau matome, kad šis principas tapo reformos ašimi“, – tvirtino savivaldybių asociacijos vadovas.

Neliktų savarankiškų sanatorijų

Projektuose taip pat numatyta atsisakyti savarankiškų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų bei specializuotų ligoninių. Jos būtų integruojamos į kompetencijų centrus – daugiaprofilines ligonines.

Priėmus tokią nuostatą, Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinika, Vilniuje Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir panašios įstaigos turėtų tapti didžiųjų ligoninių padaliniais.

SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.

Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų.

Ministrų kabinetui jas patvirtinus, pataisos bus teikiamos Seimui pavasario sesijoje.