VSD pranešėjo komisija: žvalgybos vadovas klaidino, L. Pernavas piktnaudžiavo pareigomis

Tokią išvadą komisija siūlo patvirtinti visam Seimui, ji registruota antradienį.

„STT vadovas L. Pernavas, atsisakydamas komisijai pateikti prašomą kriminalinės žvalgybos informaciją, piktnaudžiavo savo pareigomis, savo veiksmais sukūrė situaciją, kai buvo bandoma paneigti Seimo – Tautos atstovybės – įgaliojimus“, – teigiama parlamentinio tyrimo išvados projekte.

Komisija L. Pernavo veiksmus vertina kaip bandymą trukdyti tinkamam Seimo funkcijų atlikimui ir reikalingų sprendimų priėmimui. Dėl to jo veiksmai vertintini „kaip bandymas neleisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus tyrimo“.

Apie VSD vadovą projekte rašoma, kad „D. Jauniškis, liudydamas komisijai, teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją“.

D. Jauniškis nuslėpė informaciją

Kaip pavyzdį komisija pateikia informacijos apie tuomečio kandidato ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimą – D. Jauniškis tąkart sakė, kad „jokių rizikų nebuvo rasta, jokių kitų veiksmų nebuvo imtasi“.

Vis tik, anot laikinosios komisijos, tą paneigia kiti surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkoje „buvo nustatytos kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams“.

„Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“, – rašoma dokumente.

Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė.

„(...) kai kurių iš minėtų asmenų paskyrimu į (...) prezidento patarėjų pareigas buvo suinteresuoti asmenys, susiję su baltarusiškų trąšų verslu. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“, – teigiama jame.

Kaltina nepagrįstu informacijos įslaptinimu

Pagal pranešėjo T. Gailiaus 2019 metais pateiktą informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką jam kandidatuojant į šalies vadovus STT buvo pradėjusi devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Tiek prokurorai, tiek buvęs STT vadovas L. Pernavas komisijai liudijo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Sausio pradžioje STT informavo parlamentinę komisiją, kad negali jai pateikti konkrečių atsakymų, kas buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas. Anot STT, kriminalinės žvalgybos nevykdančioms institucijomis gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, o ne patys tyrimo duomenys. Be kita ko, tarnyba nurodė, kad dalis kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos yra sunaikinta, nes tai nurodo įstatymas.

Dėl L. Pernavo veiksmų „klaidinant komisiją“ ir „vengiant pateikti“ reikšmingą informaciją komisija siūlo Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijai, Valstybės paslapčių koordinavimo komisijai imtis veiksmų „dėl STT surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos saugumo užtikrinimo“.

Linas Pernavas. P. Peleckio / BNS nuotr.

Parlamentarai anksčiau baiminosi, kad STT galėjo sunaikinti T. Gailiaus darytus pokalbių su savo vadovybe įrašus.

Komisija dokumente konstatuoja, jog STT, VSD, Generalinė prokuratūra daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją ir tokiu būdu pažeidė įstatyme įtvirtintus informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principus.

Nuo praėjusių metų pabaigos posėdžiavusi komisija iš esmės aiškinosi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą.

Seimo komisija nusprendė: už pranešėjo tapatybės atskleidimą atsakingas VSD vadovas

Už pranešėjo T. Gailiaus tapatybės atskleidimą „tiesiogiai atsakingas“ VSD vadovas D. Jauniškis, nusprendė šią istoriją tyrusi Seimo komisija.

„VSD vadovas D. Jauniškis yra tiesiogiai atsakingas už pranešėjo T. Gailiaus tapatybės atskleidimą, darė neigiamą poveikį pranešėjui“, – rašoma antradienį registruotose parlamentinio tyrimo išvados projekte.

Dokumente taip pat nurodoma, kad D. Jauniškis nesiėmė jokių veiksmų, jog T. Gailius nepatirtų neigiamo poveikio VSD.

„Priešingai – siekė inicijuoti Generalinėje prokuratūroje ikiteisminius tyrimus, kurie yra susiję su T. Gailiaus kreipimesi nurodytos informacijos atskleidimu, taip pat inicijavo reformas, po kurių pranešėjas T. Gailius buvo priverstas palikti tarnybą VSD“, – teigiama dokumente.

Jame nurodoma, kad pranešęs apie žvalgybos tarnybos vadovo pažeidimus pranešėjas patyrė neigiamą poveikį: jam trukdyta įgyvendinti teisę į atostogas, ribota iki to laiko įprasta jo veikla dalyvauti VSD vadovybės rengiamuose pasitarimuose, pradėta reforma, po kurios nuspręsta naikinti padalinį, kuriam jis vadovavo, ir dėl to T. Gailius buvo priverstas pasitraukti iš pareigų VSD.

Seimo komisija siūlo Vyriausybei kompensuoti T. Gailiui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Buvęs pareigūnas liudijo, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl jis kreipėsi į politikus bei tapo pranešėju.

VSD pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius, o pernai gruodį atėjęs liudyti į viešą Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį ją patvirtino ir pats T. Gailius.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl šios istorijos kilo po to, kai praėjusių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, kad prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Ši istorija aprašyta ir tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.