VSD pranešėjo komisija kreipėsi į Seimo pirmininkę

„Pagrindinė užduotis – įgyvendinti išvadas. Parlamentinio tyrimo metu buvo konstatuoti labai rimti žvalgybos trūkumai, kalbant ir apie atskaitomybę Seimui, apie dalyvavimą rinkimų procesuose, pranešėjo apsaugą ir įslaptintos informacijos naudojimą“, – Eltai teigė laikinajai komisijai pirmininkavęs Vytautas Bakas.

„Labai svarbu išslaptinti, visuomenei pateikti informaciją apie prezidento aplinką, kuri leistų susidaryti vaizdą apie prezidento pažeidžiamumą. Tie darbai yra labai svarbūs ir mūsų užduotis yra ne tik atlikti tyrimą, bet ir pasiekti, kad pažeidimai ir spragos daugiau nesikartotų, siekti teisinės atsakomybės tiems, kurie pažeidė įstatymus“, – pridūrė jis.

Šia darbo grupe būtų siekiama parengti VSD pranešėjo komisijos išvadose numatytus įstatymų projektus, susijusius su pranešėjų apsauga, Seimo laikinųjų tyrimų komisijų veikla.

Taip pat būtų koreguojami įstatymai, griežtinantys žvalgybos kontrolę, rinkimų finansavimo kontrolę, VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parlamentinę kontrolę.

ELTA primena, kad Seimas birželio pradžioje pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.

Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018-2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Prezidentas G. Nausėda ne kartą viešai išsakė kritiką parlamentiniam tyrimui bei jo išvadoms. Prezidentūros teigimu, tai buvo „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Tiesa, po tyrimo išvadų, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad parlamentinis tyrimas neteisėtai atskleidė pranešėjo T. Gailiaus tapatybę, komisijos pirmininkas, demokratų „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus. Šį etikos sargų sprendimą dalis tyrimo komisijos narių apskundė teismui.

VSD pranešėjo istorija yra pasiekusi ir Konstitucinį Teismą (KT) – grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į teisėjus, prašant įvertinti laikinosios tyrimo komisijos teisėtumą. KT ėmėsi nagrinėti šį klausimą.