- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusi Seimo komisija pirmadienį patvirtino išvadas, jos nariai teigia atskleidę sisteminių spragų kontroliuojant žvalgybos institucijas bei apsaugant pranešėjų teises.
„Taip, yra sisteminių problemų. Komisija jas konstatavo, ypač žvalgybos, kriminalinės žvalgybos veikloje, taip pat įgyvendinant pranešėjų teisių apsaugą, apsaugant pačius pranešėjus, taip pat kalbant apie prokuratūros veiklą, priimamus sprendimus dėl pranešėjų pranešimų“, – pirmadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas.
Komisijos narys konservatorius Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad tyrimas parodė sisteminį vaizdą, „kaip kai kurie procesai valstybėje vyko, galbūt ir vyksta“.
„Išvados reikalingos teisiniam reglamentavimui koreguoti, matome, kad tiek Valstybės saugumo departamento, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinė kontrolė nėra iki galo užtikrinama, o tas turi būti daroma. Na, ir bendrai, man atrodo, visuomenei svarbu žinoti, kaip sprendimai šitoje valstybėje yra priimami ir kaip tuos sprendimus priimdamos elgiasi institucijos“, – sakė jis.
Konkrečių tyrimo išvadų komisijos nariai neatskleidžia. Jų teigimu, įstatymas draudžia jas skelbti, kol jos nėra registruotos Seimo teisės aktų bazėje. Tai planuojama padaryti antradienį.
A. Vyšniausko duomenimis, išvados patvirtintos vienbalsiai.
Tačiau šioje tyrimo komisijoje dirbo tik valdančiųjų atstovai ir vienas opozicijos – jos pirmininkas V. Bakas. Kitos opozicinės frakcijos atsisakė dalyvauti tyrime.
Anot V. Bako, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, Seimui bus siūloma taisyti teisinį reguliavimą, susijusį su pranešėjų apsauga, kriminalinės žvalgybos kontrole, rinkimų išlaidų ir politinės reklamos apskaitos kontrole.
„Manau, kad išvados bus naudingos ne tik sužinant visuomenei apie svarbius procesus, žvalgybų vaidmenį prezidento rinkimų kampanijos metu, bet ir tobulinat įstatymus, susijusius su žvalgybos veiklos kontrole, su rinkimais, pranešėjų teisių apsauga“, – sakė laikinosios tyrimo komisijos vadovas.
Darbą komisija baigė nesulaukusi prezidento Gitano Nausėdos atsakymų.
Kaip praėjusią savaitę BNS sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis, šalies vadovas nusprendė „negaišinti parlamentarų papildomų darbu“, kadangi komisijos vadovas Vytautas Bakas jau skelbė turintis „atsakymus į pagrindinius klausimus“.
Pasak V. Bako, formaliai G. Nausėda atsakymus dar gali pateikti iki antradienio vakaro.
„Komisija buvo pasirengusi prisitaikyti prie įtemptos prezidento darbotvarkės, buvome pasirengę ir atvykti į prezidento rezidenciją jį apklausti. (...) Problema yra ta, kad iki šiol nėra sulaukta jokio oficialaus atsakymo nei į vasario mėnesio kvietimą, nei į tuos klausimus“, – sakė jis.
Komisija buvo pasirengusi prisitaikyti prie įtemptos prezidento darbotvarkės, buvome pasirengę ir atvykti į prezidento rezidenciją jį apklausti. Problema yra ta, kad iki šiol nėra sulaukta jokio oficialaus atsakymo nei į vasario mėnesio kvietimą, nei į tuos klausimus.
Kvietimą liudyti G. Nausėdai Seimo komisija išsiuntė vasario 15 dieną, o nepavykus suderinti liudijimo žodžiu, kovo 4 dieną išsiuntė 70 klausimų raštu.
A. Vyšniausko teigimu, tyrėjai labiausiai gilinosi į buvusio VSD darbuotojo, tapusio pranešėju, pateiktą informaciją, į tai, kaip šioje institucijoje vyksta asmenų patikra. Anot Seimo nario, taip pat daug dėmesio skirta trąšų temai, kadangi ji išskirtinė ir atskleidžianti tam tikrų institucijų požiūrį į trąšų sankcijas.
Laikinosios tyrimo komisijos išvadas Seimui planuojama pristatyti ketvirtadienį. Parlamentas balsuos, ar joms pritarti, ar ne.
Seimo pavedimu laikinoji komisija aiškinosi buvusio VSD darbuotojo T. Gailiaus informaciją dėl departamento vadovų veiksmų tikrinant prieš penkerius metus į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką.
Parlamentarai taip pat tyrė galimą neteisėtą finansinę paramą per 2019 metų prezidento rinkimų kampaniją, galimą pranešėjo teisių pažeidimą, galbūt neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.
Šiais klausimais apklausti esami ir buvę prokuratūros, STT, VSD, Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovai, pareigūnai, kiti asmenys.
Dalis liudytojų pateikė įslaptintos informacijos, todėl V. Bakas kreipėsi į VSD, kad būtų išslaptinti VSD direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio uždaruose posėdžiuose duoti parodymai.
V. Bako teigimu, nedidelė dalis informacijos išslaptinta.
VSD pranešėjas T. Gailius komisijai sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.
Žvalgybos atstovai sakė tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, keliami klausimai ir dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus1
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius18
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams2
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos8
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui16
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę17
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...
-
Kandidatas į kultūros ministrus – socialdemokratas Š. Birutis2
Naujojoje Gintauto Palucko vadovaujamoje Vyriausybėje kultūros ministru siūlomas socialdemokratas, Seimo narys Šarūnas Birutis. ...
-
Į Lietuvą atvyksta Ukrainos gynybos ministras R. Umerovas
Į Vilnių atvyksta Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, BNS patvirtino Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...